Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tarp gimnazijų tikslų tikrai nėra tokio, kad kuo daugiau jų abiturientų niekur nestotų

2022-11-24, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Gal šeimoms bus ir sunku tai suprasti, bet žodis „gimnazija“ Lietuvoje turi 350 skirtingų reikšmių ir prasmių. Iš tiesų mūsų šalyje yra 350 gimnazijų ir visos jos savo misiją, viziją, vaidmenį ar tikslus supranta labai skirtingai. Ir ne tik supranta, bet ir gyvena bei elgiasi skirtingai. Vienos stengiasi, kad jų mokiniai išmoktų matematikos, informatikos, biologijos, istorijos, kalbų ir kitų dalykų, kitos didžiuojasi, kai dauguma jų abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas, trečios aiškina, kad sureikšminti akademinius dalykus yra nesąmonė, todėl pačios sureikšmina gerą mokinių savijautą, ketvirtos siūlo matuoti mokinių laimės indeksą ir tvirtina, kad jeigu jis būtų skaičiuojamas, tai jos neabejotinai būtų lyderės, penktų įsitikinimu, svarbiausias mokyklos tikslas, kad vaikai norėtų į mokyklą eiti, šeštos skelbia, kad tikrasis gimnazijos tikslas ugdyti asmenybę, septintos tvirtina, kad jos rengiančios jaunus žmones gyvenimui, aštuntos neabejoja, kad esminis jų tikslas – padėti jauniems žmonėms išsiskleisti ir save realizuoti (o kur tai bus, visai nesvarbu). Ir taip be galo, be krašto. Bet juk tai tokie skirtingi tikslai ir svarbiausia: ką tokiu atveju daryti šeimoms? Juk nuo jų pasirinkimo priklausys atžalų ateitis.

Kalbant apie aukštąsias mokyklas, tai tolesni jų absolventų pasiekimai, įsidarbinimas, karjera ir uždarbiai gana tiksliai atspindi pačios aukštosios mokyklos lygį ir kokybę. Betgi ir gimnazijoms jų abiturientų tolesni pasirinkimai taip pat puikiai parodo mokyklos lygį ir savivoką. Tai yra, kokia jų dalis įstoja į universitetus, kokia – į kolegijas, kokia – į profesines mokyklas, o kokia – eina dirbti.

Gimnazijų vertinimai šiais klausimais labai skiriasi: yra tokių, kurios mano, kad svarbiausias parametras, parodantis mokyklos lygį, yra tai, kiek ją baigusiųjų įstoja į aukštąsias. Kitos atremia, jog taip mąstyti yra klaida, nes įstojimas į aukštąją dar nieko neparodo, kaip tik save geriau realizuoja ir daugiau uždirba baigusieji profesines. Trečios tikina, kad ne mažiau svarbu fiksuoti, kiek buvusių abiturientų įsidarbina ar sukuria savo verslus, ketvirtos akcentuoja stojimą į užsienio aukštąsias mokyklas, penktos įsivaizduoja, kad abiturientų asmenybės laisvę parodo tai, kokia dalis niekur nestoja ir nedirba. „Iš tiesų, kad ir kokia būtų mokykla, ji randa argumentų savo bet kokiems veiksmams pateisinti ir egzistavimui pagrįsti“, – pažymi švietimo analitikas Pranas Gudynas.

Tačiau taip galima nusiristi iki absurdo ir mes švietimo srityje tą sėkmingai darome. Skirtumai tarp įvairių mokyklų Lietuvoje jau sudaro 5–6 kartus, o mes sakome, kad viskas gerai, taip ir turi būti, nes įvairovė puošia. Bet iš tikro taip neturi būti, tai yra paranormalu.

Štai citatos iš mokyklų administracijų lūpų: „Pastaruosius penkerius metus iš mūsų gimnazijos nė vienas vaikas nestojo į aukštąją mokyklą, bet juk gimnazijos tikslas ir nėra ruošti vaikus aukštosioms“, „dvyliktokai – juk jau suaugę žmonės ir turi pasirinkimo laisvę, kaip planuoti savo ateitį“, „kam veržtis į tas aukštąsias, jeigu puikią gyvenimo kokybę galima susikurti ir jos nebaigus“. Kitaip tariant, pasiteisinti ir pateisinti galima bet ką ir bet kaip. Tą dauguma mokyklų ir daro.

Betgi tai kelias į akligatvį: gimnazija negali judėti bet kur ir mokinius rengti bet kaip. Aišku tai, kad Lietuvoje privalomas mokymasis yra tik iki 16-os metų, o toliau jau – nebe. Anksčiau gimnazijos Lietuvoje buvo orientuotos į akademinius tikslus, kitaip tariant, visų pirma, mokykloms buvo gana sunku tapti gimnazijomis, o mokiniams – nelengva į jas patekti. Bet vėliau viskas keitėsi, tikslai išsiplovė ir dabar turime 350 gimnazijų ir į jas gali patekti bet kas.

Teoriškai ir šiais laikais pagrindiniai gimnazijų tikslai turėtų būti susiję su mokymusi ir išmokimu. Be to, siektina turėtų būti ir kad reikšminga dalis gimnazistų vis dėlto stotų ir įstotų į universitetus bei kolegijas. Nes į profesines mokyklas stoti galima ir po aštuntos, ir po dešimtos klasės, tai yra nesimokius gimnazinėse vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Na, ir dirbti galima nuo 16-os metų, tad kam tuščiai deginti metus, juolab kad valstybei tai brangiai kainuoja. Be to, jeigu gimnazijoje daugokai nemotyvuotų, mokytis nenorinčių, o tik laiką stumiančių mokinių, tai kerta per mokyklos kokybę, reputaciją ir ji pradeda ristis žemyn.

„Galima kalbėti ką tik nori, bet tarp gimnazijų tikslų tikrai nėra tokio, kad kuo daugiau jų abiturientų niekur nestotų arba kad kuo daugiau jų eitų dirbti nekvalifikuotų darbų, arba kad ieškotų savęs ir niekur nei dirbtų, nei mokytųsi. Jeigu jau žmogus renkasi gimnaziją, linkstama manyti, kad jis turi didesnių aspiracijų ir ketina stoti į aukštąją ar bent profesinę mokyklą. Nes jeigu tokių tikslų nėra, tuomet kam eiti į gimnaziją“, – komentuoja P. Gudynas.

„Iš tiesų jaunuolių pasirinkimai gali būti įvairūs, bet skirtumai tarp gimnazijų neturėtų būti stulbinami, – mano Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. – Na, gali iš vienos gimnazijos į aukštąsias mokyklas įstoti 25 proc., o iš kitos – 70 proc. abiturientų, bet negali būti taip, kad per dešimt metų nė vienas jaunuolis neįstoja į aukštąją mokyklą. Gamtoje taip nebūna ir Lietuvoje nėra tokių salų, kur gyventų aukštesnių siekių neturintys žmonės.“

Pasak Rumšiškių gimnazijos direktoriaus Artūro Čepulio, jeigu iš gimnazijos nė vienas vaikas neįstoja į aukštąją, tuomet tai ne mokykla, o užimtumo centras ar socialinių paslaugų įstaiga, kuri tik pamaitina, užima, saugo ir teikia kitas socialines paslaugas. Ir mokslas tokiose įstaigose nėra jokia vertybė.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai