Pasirinktas keistas kelias: daryti klaidas ir jas taisyti
Tiek praėjusią savaitę, tiek šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministrą pavaduojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kelis kartus pakartojo, kad kovo pradžioje prasidėję tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai Lietuvoje įvyko sklandžiai.
Taip, Jūs išgirdote teisingai: jie įvyko visiškai sklandžiai. Taip sklandžiai, kad per sklandumą atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, viceministras Ramūnas Skaudžius, išsivaikščiojo ir keletas ministerijos funkcionierių. Regis, dėl per didelio sklandumo pasitraukė ir buvusi Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Kokios keistos atsistatydinimo priežastys ir kam apskritai jie traukėsi, jei viskas vyko sklandžiai.
Visiškai neaišku ir ko toji visuomenė bamba ir burnoja? Priminsime, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai nepasiteisino, tai rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Tikriausiai jie buvo suklaidinti arba patys suklydo.
O kalbant jau be ironijos, susidaro įspūdis, kad Lietuvos švietime daugėja neadekvatumo. Tiksliau, neadekvačių reakcijų ir veiksmų.
Praėjusią savaitę kojų švietimo viceministro poste dar neapšilęs Ignas Gaižiūnas „Žinių radijuje“ pasitelkė seną patarlę: „Kas nedirba, tas neklysta“. Panašu, kad ji patinka visiems brokdariams, nes leidžia jiems kažkaip pasiteisinti.
O švietimo reformatoriams ši patarlė apskritai išsigelbėjimas, nes jie labai daug dirbo ir labai daug klydo.
Tačiau čia ne pabaiga. Pasiklausykime tolimesnių dabartinių švietimo strategų argumentų. Taigi viceministras Ignas Gaižiūnas „Žinių radijuje“ teigė, cituojame: „Joks pokytis ar ėjimas pirmyn neįmanomas be tam tikrų trūkumų… Jokia reforma nėra įmanoma be klaidų. Ir klysti yra žmogiška. Svarbiausia – mokėti pripažinti suklydus ir imtis iš esmės tas klaidas spręsti, o nesakyti, kad viskas yra gerai“.
Kaip Jums tokia filosofija: mes darome ir darysime klaidas, vėliau jas identifikuosime ir tada tas klaidas taisysime. Negalima nepaminėti ir to, kad visa tai vyksta ir vyks už mokesčių mokėtojų pinigus. Na, ir visos tos klaidos bus išbandomos ant visų Lietuvos gyventojų.
Taigi, panašu, kad švietime ir toliau viskas vyksta panašiai kaip ir visus trejus pastaruosius metus: daug reformų, daug klaidų, daug šeimų, jaunuolių ir mokytojų pykčio, o paskui daug klaidų taisymo.
Čia norėjosi tik paklausti: o negalima be to. Nejaugi tikrai negalima išvengti švietimo bendruomenės įaudrinimo, nejaugi tikrai vienu metu reikia pradėti daugybę reformų ir nejaugi negalima tiesiog pasirengti reformoms, pasiruošti naujovėms, o tik tada su jomis startuoti. Kelias – darysime klaidas, jas identifikuosime ir tada taisysime – nėra išmintingas ir jis dažniausiai veda į sujauktį ir akligatvį.
Tarkime, estai, ar suomiai iš pradžių apmąsto, ko jie nori pasiekti švietime, tada išsikelia tikslus, tuomet per keletą metų susiplanuoja sprendimus, tuomet pasirengia reformoms, įvertina finansinius ir žmogiškuosius resursus, ir tik tada reformas pradeda. Ir ne daugiau nei dvi vienu metu. O mūsų švietimo strategai ir veikėjai viską daro priešingai ir vis neužmiršta pasišaipyti, kokie tie šiauriečiai lėti. Bet tie lėtieji estai ir suomiai švietime mus pranoko jau keliomis galvomis. Nes pas mus dažnokai ir daug kas daroma apskritai be galvos.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės