Paradoksas: reformų sėkmė „stulbinanti“, bet ją sunku įžiūrėti
Paprastai reformos būna stambios ir smulkios, na ir poveikis jų gana skirtingas. Tarkime, švietime, o konkrečiai bendrajame ugdyme, itin reikšminga reforma laikoma mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Tai vadinama ne metų ar dviejų, o kone dešimtmečio projektu. Iš dabar ar tai vykstančių, ar tai turinčių vykti kaip labai svarbius derėtų išskirti tris projektus. Ir ne tik išskirti, bet ir aptarti.
Pirmasis – tai plačiai linksniuojama Tūkstantmečio mokyklų programa. Šių metų kovo 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė apie „stulbinančią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos starto sėkmę“. Atkreipsime dėmesį, kad toks yra ministerijos žodynas. Na, būtų keista, jeigu mokyklos nenorėtų pinigų ir jeigu nesiregistruotų į eilę gauti keletą šimtų tūkstančių ar milijoną. Taigi, jos ir registruojasi. Tiesa, stulbinančia sėkme čia niekaip nepavadinsi, nes dešimtadalis savivaldybių, tai yra, šešios, šioje programoje vis dėlto nusprendė nedalyvauti. Bet dabar apie esmę. Per šią programą šalies mokyklas pasieks 210 mln. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tai šalies mokyklose leis sukurti neregėtą kokybinį šuolį. Na, dėl to nebūčiau toks tikras, tiesą sakant, netgi visai netikras. Nes pernelyg daug savivaldybių ir mokyklų į šią tūkstantmečio programą žvelgia viso labo kaip į pinigų įsisavinimo projektus. Jeigu ministerijai reikia, mes parengsime kokius tik ji nori planus, popierius viską išvers. Taigi, ministerija į šią programą žiūri ir ją pristato vienaip, o savivaldybės ir mokyklos - visiškai kitaip. Esą konkrečiai ugdymo kokybei, pasiekimams ir apskritai rezultatams poveikis bus minimalus. Ilgai laukti nereikės, jau po metų ims ryškėti pirmieji rezultatai ir pamatysime, kuri pusė buvo teisi.
Toliau norėtųsi aptarti antrąjį stambų projektą. Tai vadinamųjų naujų bendrojo ugdymo programų rengimas. Šis projektas svarbus, nes nuo šių programų priklausys, kaip savo vaikus ugdysime ateityje. Bet šių programų kūrimas vyksta tipiškai lietuviškai: dideli pinigai ir dideli nesusipratimai. Kalbėti apie Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektą net nėra prasmės, nes čia būta jau daug diskusijų ir išsakyta daug priekaištų ir pastabų. Bet dabar pereikime prie kitų dalykų. Taigi, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Matematikos bendrojo ugdymo programos projekto recenzentai vienbalsiai siūlo šio Programos projekto netvirtinti ir stipriai jį sukritikavo. Dar kartą pakartosiu: pinigai įsisavinti, programos projektas sukurtas, o recenzentai sako, kad ji prasta. O juk jau nuo kitų metų rudens vaikai turėtų pradėti mokytis pagal tas naująsias programas. Beje, to broko daugokai ir kitų dalykų bendrojo ugdymo programų projektuose. Istorikas Virginijus Savukynas teigia, cituoju: „Ir kitų dalykų programos yra tragiškos. Kaip taip nusiritome, kad rašomos tokios blogos programos? Juk tikrai Lietuvoje yra pajėgių žmonių, kurie šį darbą galėtų atlikti tinkamai“. Citatos pabaiga.
Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tyli.
Beje, šio projekto skaidrumas nuo pat pradžių stipriai šlubavo. Daugybė skirtingų dalykų ekspertų, profesionalų, mokyklų bendruomenių siuntė savo pasiūlymus dėl naujųjų mokymo programų, bet į tai buvo žvelgiama arogantiškai ir skeptiškai. Dažnai į siūlymus apskritai nekreipiant dėmesio. Na, ir dabar bus įdomu stebėti atomazgą.
Na, ir trečias stambus švietimo projektas. Tiesa, apie jį kalbėti kažkaip nepatogu, net nepadoru. Nes nėra apie ką kalbėti. Pernai rudenį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė garsiai paskalbė, kad ministerijoje svarstomas naujas projektas – pagal kurį mokiniui, siekiančiam vidurinį išsilavinimą įgyti gimnazijoje, būtų būtina per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus dešimtoje klasėje gauti ne mažiau kaip 5 balus. Išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus žemiausiu patenkinamu pažymiu – 4 balais – mokinys vidurinio išsilavinimo siekti galėtų profesinio mokymo įstaigoje.
Mokyklos nuščiuvo, pažangių mokyklų vadovai apsidžiaugė, nes tai būtų didžiulis virsmas švietime. Ir jis galingai pakeltų ugdymo kokybę gimnazijose, nes jose nebeliktų daug nemotyvuotų, mokytis nenorinčių ar negalinčių jaunuolių. Bet dabar jau mokyklų vadovai vieni kitų klausinėja, ar kas nors šia linkme vyksta ir patys sau atsako, kad ne. Taigi, panašu, kad šis projektas bus ne šio, o kito dešimtmečio projektas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės