Lietuvoje daugėja studentų, patiriančių didelį nerimą ir depresiją
Pastaruosius kelerius metus Europos jaunimo psichinės sveikatos sutrikimų, tokių, kaip nerimas, depresija, mitybos sutrikimai ir savęs žalojimas, daugėjo. Tokius duomenis skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Daugeliui Europos jaunuolių vis sunkiau susidoroti su kasdieniu stresu, kylančiu dėl egzaminų, santykių su kitais žmonėmis ar darbo paieškų. Suomijos psichinės sveikatos organizacijos psichologas Juho Mertanenas teigia, kad bloga jaunuolių emocinė savijauta susijusi su netikrumu, konkurencija, nuolatinėmis ir labai greitomis permainomis. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose jaunuoliai demonstruoja tobulesnę savo versiją, todėl stebinčiajam tokį srautą savas gyvenimas ima atrodyti dar nykesnis, o savivertė – menksta.
Lietuvos jaunuolių psichologinės būsenos paveikslas taip pat gana tamsus. Didelį nerimą dažniau ar rečiau patiria keturi penktadaliai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, baimę – 77 proc., stiprų stresą – 76 proc., nemigą – 70 proc., apatiją – du trečdaliai, o depresiją – kone pusė. Atkreiptinas dėmesys, kad kone trečdalis jaunuolių prisipažįsta patiriantys panikos atakas.
Liūdina tai, kad tendencijos prastėja: tarkime, 2017 m. depresiją patyrė 30 proc. studentų, o po ketverių metų – jau 48 procentai. Arba kamuojamų nemigos ir miego sutrikimų 2017 m. buvo 59 proc., o pastaraisiais metais – jau 71 procentas. Tai paaiškėjo iš 2021 m. Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kurio metu apklausta 2112 universitetų ir kolegijų studentų.
Pasak psichologų, jeigu jaunas žmogus išgyvena depresiją, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus ar psichiatrus, jokiu būdu nelikti vienam, ieškoti ir remtis į palaikančius žmones.
Tačiau dauguma Lietuvos studentų šiuo klausimu laikosi kitokios nuomonės: kaip paaiškėjo iš aptariamo tyrimo, susidūrę su dideliu nerimu, baime, depresija ar panikos atakomis, dauguma – tai yra 70 proc. – apklaustų studentų išeičių ir pagalbos bando ieškotis per šaltinius internete, o du trečdaliai rinktųsi pokalbius su draugais ir artimaisiais. Tik trečdalis kreiptųsi į psichologą ir tik šeštadalis – į šeimos gydytoją.
Kaip akcentuoja tyrimo autoriai, užsieniečiai (studentai iš kitų šalių) psichikos sveikatai skiria daugiau dėmesio ir yra labiau linkę ieškoti išorinės pagalbos.
Beje, aptariamo tyrimo metu studentų buvo teiraujamasi ir dėl ydingų elgesio formų paplitimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Na, ir iš atsakymų paaiškėjo, kad mūsų šalies universitetuose ir kolegijose labiausiai paplitusios negatyvios elgesio formos yra šios: nemalonus sarkazmas, asmens ignoravimas, neadekvati kritika, pastovios, pasikartojančios neigiamos pastabos / komentarai, vertimas jaustis nesugebančiam priimti sprendimus, asmens pasiekimų ar išsikeltų tikslų nuvertinimas ir skaudinantis šaipymasis iš asmens neva juoko forma. Šias formas paminėjo nuo ketvirtadalio iki šeštadalio apklaustųjų. Ir tai nėra nei sveikos, nei šviesios tendencijos.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės