Kurios Lietuvos mokyklos mokinius ugdo visapusiškai
Lietuvos mokyklas galima skirstyti į tris tipus: vienos labai susikoncentravusios į mokinių moksliškumą ir akademinius pasiekimus, kitos – priešingai – į akademinius pasiekimus žvelgia su pašaipa ir ypač akcentuoja mokinių sportinius, taip pat meninius pasiekimus arba gerą savijautą mokykloje. Bet yra ir trečia grupė: šios stengiasi savo mokiniams padėti tapti visapusiškomis asmenybėmis. Deja, tokių mokyklų Lietuvoje nedaug – vos keliasdešimt.
Akademiškai silpnos mokyklos dažnai aiškina, kad jos labai stiprios sporte, menuose, robotikoje, ar verslume. Bet pradėjus domėtis ir tikrinti faktus, paaiškėjo, kad labai dažnai tai nėra tiesa.
Tendencijos greičiau priešingos: mokyklos, vaikus gerai išmokančios matematikos, informatikos, fizikos, biologijos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų, lygiai taip pat šauniai padeda mokiniams kopti ir į menų, sporto, debatų ar verslumo aukštumas. Tarkime, Šiaulių J. Janonio, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno jėzuitų, Kauno „Saulės“, Alytaus šv. Benedikto, Palangos Senoji ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos aukštumoje spindi ir pagal akademinius rezultatus, ir pagal kitus rodiklius.
Žinoma, atsiras mokyklų, besiskelbiančių, kad jų vaikai puikūs dainorėliai ar labai intensyviai sportuoja, tačiau juk vyksta varžytuvės, konkursai ir čempionatai. Ir sustyguota viskas labai korektiškai: pagal amžiaus grupes, pagal pajėgumą, net pagal savivaldybių ir mokyklų dydį. Ir jeigu mokykla visur plačiai skelbiasi besiorientuojanti į sportiškumą, bet jos mokiniams nepavyksta prasimušti net į nacionalinius etapus, tai iš tikro nelabai yra kuo girtis.
Išnagrinėjus visus rezultatus, matyti, kad neakademinės mokyklų veiklos aukštumose šmėžuoja maždaug 130 mokyklų iš 1100. Taigi tik kas aštunta. O daugybė tiesiog vadovaujasi principu „svarbu dalyvauti“. Tačiau iš tikro jeigu mokykla giriasi savo stiprybėmis menų srityje, tai neatrodytume pernelyg reiklūs paprašę ištraukti jos meno talentus į dienos šviesą. Juk vaikams svarbu būti pamatytiems, apdovanotiems, o ne vien kelioliktą kartą regėti savo kūrinį ant mokyklos koridoriaus sienos.
Na, tarkime, Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija arba Širvintų „Atžalyno“ progimnazija ne tik pačios giriasi didelį dėmesį skiriančios sportiškumui, bet ir Lietuvos mokyklų sporto žaidynės akivaizdžiai parodo, kad sporto srityje jos yra galingos. Ir, beje, kalbame apie įvairias sporto šakas.
Panašus vaizdas ir kitose srityse. Štai debatai. Nors kitose valstybėse ši veikla stipriai išplėtota, Lietuvoje ji išgyvena tikrai ne aukso amžių: debatų tradiciją turi, debatų čempionatuose prizines vietas susižeria ir komandą į Pasaulio moksleivių debatų čempionatą paprastai sudaro Kauno jėzuitų, Kauno J. Jablonskio, KTU gimnazijos, LSMU gimnazijos ir Vilniaus licėjaus debatininkai. Į nacionalinius debatų čempionatus paprastai užsiregistruoja po 40–50 komandų, tačiau iš kai kurių mokyklų atvažiuoja po kelias, tad aktyviau šioje veikloje įsitvirtinusios tik apie 30 mokyklų.
Pasižvalgius po mokyklas, iškilusias į robotikos aukštumas, iš nuostabos atvipo žandikaulis – ir vėl tos pačios: Kauno jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija. Tarsi susitarusios. Tačiau nepanašu, kad tokie susitarimai įmanomi. Tiesiog tokia kai kurių mokyklų vizija ir koncepcija.
Smagu, kad bent ekonomikos ir verslo srityje besireiškiančių mokyklų ratas kiek prasiplėtęs. Nors, kita vertus, irgi ne toks, koks galėtų būti. Nes aktyviau čia pasižymi apie 110 mokyklų iš 1100, o prizines vietas verslumo olimpiadose ir mugėse pelno tik maždaug 30.
Na, o plačiausiai paplitusios, žinoma, meninė ir sportinė veiklos. Tiesa, gana didelėje dalyje mokyklų tai daroma mėgėjiškai, tačiau turime po keliasdešimt, kurios galėtų pretenduoti į profesionalų lygą. Tarkime, pamačius kai kurių mokinių pastatytus miuziklus, aišku, kad jie su pasisekimu galėtų būti rodomi ne tik mokyklų, bet ir didelėse miestų salėse ir solidžiuose renginiuose. Tarkime, Kauno Valdorfo mokyklos arba Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos miuziklai arba Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos šokėjų programa praturtintų bet kurį renginį.
Aukštą meistriškumo lygį pasiekusios ir kai kurios mokyklų sporto komandos. Tačiau visgi didelė dalis mokyklų pagal sporto pasiekimus nuo lyderių atsilieka labai stipriai. Tarkime, Lietuvos mokyklų žaidynėse lyderės pagal surinktus taškus autsaideres lenkia dešimtis kartų.
Iš tiesų sporto varžytuvės mokykloms duoda daug naudos. Ypač mokiniams. Nes kai vaikams suteikiama galimybė parungtyniauti rajono centre, o vėliau išvažiuoti ir į kitus miestus, labai išauga jų motyvacija, atsiranda tikslai, užsidega akys. Apima noras dar labiau stengtis ir augti įvairiose srityse.
Kokia yra mokytojo įtaka ir reikšmė, nesunkiai galima pamatyti būtent iš debatų, jaunųjų mokslininkų, robotikos ar verslumo veiklų: jei mokytojas vaikus uždega, dirba su jais, tai ir pasiekimai toje vietovėje akivaizdūs ir aukšti, o mokyklose veikia kone mokslo centrai, bet jeigu tik toks mokytojas išvažiuoja į naują mokyklą, tai ankstesnėje jo darbovietėje dažnai viskas numiršta. Tada naujos iniciatyvos ir projektai sukunkuliuoja naujoje mokykloje.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės