Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kuo dar žada nustebinti valdžia projektuodama permainas profesinio mokymo srityje?

2021-07-20, Antradienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Praėję metai Lietuvos profesinėms mokykloms buvo ypatingi – į jas priimtų mokinių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius ketverius metus. Tačiau dabartinė valdžia nusprendė, kad tai ne riba: ir artimiausius ketverius metus bus siekiama, kad mokinių skaičius dar didėtų, o profesinio mokymo masiškumas augtų. Bus siekiama, kad bent 35 proc. Lietuvos mokinių vidurinį išsilavinimą įgytų profesinio ugdymo įstaigose (2019 m. – tokių buvo 26 proc.).

Kuo dar žada nustebinti dabartinė valdžia projektuodama permainas profesinio mokymo srityje?

Taigi, žadama, kad profesinio ugdymo sistema atlieps rinkos poreikius, taip pat bus keliama profesinio mokymo kokybė ir prestižas, bus didinamas profesinio mokymo prieinamumas, kartu ir profesinio mokymo inovatyvumas bei lankstumas, bus efektyvinamas profesinių mokyklų valdymas, negana to, profesinės mokyklos ir jų turtas bus valdomi racionaliai.

Tikslai, žinoma, gražūs, bet sunkiai pasveriami ir nelengvai įgyvendinami. Juolab kad nepaaiškinama, kaip to bus siekiama. Na, pavyzdžiui, apie siekį stiprinti paskatas profesinio mokymo absolventams rinktis aukštojo mokslo studijas kalbama ne tik dabartinės Vyriausybės programoje, apie tai vis užsimenama ir žadama jau dvidešimt metų, bet kol kas į aukštąsias stoja ypač mažai profesinių mokyklų absolventų.

Arba dėl ankstyvojo profesinio orientavimo – apie jo proveržį mokyklose kalbėjo ir dvi ankstesnės Vyriausybės, ir dabartinė, tačiau jis kaip numirė 2014 metais, taip ir nebeprisikelia. O be jo nepasieksi nei profesinio mokymo patrauklumo, nei masiškumo.

Panašiame akligatvyje atsidūrusi ir dar viena profesinėms mokykloms svarbi tema – tai profesijos mokytojai. Dabartinė Vyriausybė skelbia stiprinsianti profesijos mokytojų korpusą, didinsianti profesijos mokytojo ir meistro profesijos prestižą, bet tai labai jau drąsios kalbos, nes profesijos mokytojų rengimo sistema Lietuvoje taip pat yra numirusi, profesijos mokytojų atlyginimai labai jau neįkvepiantys ir profesinių mokyklų vadovai teigia, kad didžiausias iššūkis jiems šiandien kaip tik ir yra susirasti ir prisikviesti profesijos mokytojų. Ir kalba eina ne apie savo srities korifėjus, ne apie aukščiausią profesionalumo pakopą pasiekusius meistrus, o tiesiog apie paprastus specialistus ir amatininkus, kurie galėtų ir norėtų mokinius mokyti amato.

Turime ir dar vieną gražų pažadą – bent 80 proc. darbuotojų dirbs įgytą kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu tokių darbuotojų Lietuvoje turime 65,1 proc.), – bet iš tikro tai tuščia frazė, nuo kurios realybėje pastaruosius penkerius metus mes netgi tolome. Tiesą sakant, ir dabar nepaaiškinta, kaip to bus siekiama. Na, ir kol kas darbo rinkos poreikiai vis dar stipriai prasilenkia su reikšmingos dalies profesinių ir aukštųjų mokyklų specialistų rengimo pasiūla. Pernelyg daug mokyklų vis dar rengia tai, ką moka, o ne tai, ko reikia.

O dabar nuo pažadų ir teorinių programų pereikime prie realių faktų. Kas gi profesinio mokymo srityje jau įvyko šiemet ir įvyks netrukus? Svarbu žinoti, kad priėmimas į profesines mokyklas vyksta ne tik vasarą, bet ir rudenį bei žiemą. Taigi, šių metų vasarį ir vyko vadinamasis žiemos priėmimas. Jo metu į profesines mokyklas priimta 1 040 norinčiųjų įgyti profesiją, o tai dvigubai daugiau nei per žiemos priėmimą pernai.

Na, o vasaros priėmimas į profesines mokyklas vyksta jau nuo birželio 1 dienos ir kartu su papildomu priėmimu vyks iki rugpjūčio 31 dienos. Jei liks laisvų valstybės finansuojamų vietų, į profesines bus galima įstoti ir rudenį.

Įvertinus praėjusių metų rezultatus ir klaidas, šiemet profesinėse mokyklose siekiama padidinti priėmimą į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims – visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Pozityvu tai, kad dabartiniai valdantieji nenubraukia ir nesustabdo to, ką buvo sumaniusi ir realizavusi ankstesnė valdžia. Tad ir šiemet bus sudaryta galimybė į profesines mokyklas stoti ir gimnazijų mokiniams (ne baigusiesiems gimnazijas, o mokiniams). Paprasčiau tariant, iki pietų šie jaunuoliai mokosi gimnazijose, o po pietų – profesinėse mokyklose atskirų profesinio mokymo modulių. Taip dar gimnazijoje jie gali išmokti amato arba įgyti norimos profesijos pagrindus.

2020 m. galimybe mokytis profesinėse pasinaudojo 400 gimnazijų mokinių.

„Tai geras ir pažangus projektas. Gaila, kad jo startui labai pakenkė pandemija ir karantinas, tad mokiniai normaliai pagal šį modelį galėjo mokytis tik rugsėjį, spalį ir lapkritį. Jeigu šis projektas būtų vykęs įprastomis sąlygomis, jis būtų išpopuliarėjęs ir išplitęs gerokai sparčiau“, – apgailestauja Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro direktorė Rita Pečiukaitytė.

Tačiau nepaisant neigiamos karantino įtakos viliamasi, kad šiemet galimybe profesinėse mokyklose mokytis atskirų modulių pasinaudos daugiau gimnazistų nei pernai. Juolab kad jiems bus pasiūlyta daugiau ir patrauklesnių programų bei modulių. Ir dabar viskas priklauso nuo gimnazistų, kitaip tariant, ar jie to norės.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą