Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kokie rodikliai atskleidžia, kad mokykla yra gera?

09.23 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Daugumai šeimų norisi, kad jų vaikai mokytųsi gerose mokyklose. Tad kokius parametrus svarbu įvertinti šeimai, ieškančiai būtent geros mokyklos savo atžalai? Aišku tai, kad svarbių kriterijų yra kone dešimt. Ir svarbus ne kuris nors vienas aspektas, o mažiausiai 4–5. Labai reikšmingas dalykas yra mikroklimatas ir santykiai mokykloje. Tą galima sužinoti nuėjus į pačią mokyklą ir paprašius „IQES online“ apklausų rezultatų. „Ši platforma padeda mokyklai įsivertinti kokybę, taip pat ir mikroklimatą bei skirtingas savo veiklas“, – paaiškina Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Snieguolė Vaičekauskienė. Vienintelis trūkumas, kad ši platforma pateikia konkrečios mokyklos ataskaitą, bet nelygina jos duomenų su kitomis mokyklomis. Tačiau net ir pastudijavus konkrečių mokyklų ataskaitas galima rasti tikrai daug naudingos informacijos. Tiesa, šias ataskaitas mokyklos gali teikti, bet gali ir neteikti (ypač jei rezultatai nelabai džiuginantys).

Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kaip mokiniai jaučiasi mokykloje, ar noriai į ją eina, ar tapatina save su savo mokykla, ar ja didžiuojasi. Ir šiuos duomenis mokyklos taip pat turi.

Trečias svarbus parametras – ar mokykloje aukštas patyčių lygmuo ir ar ji dalyvauja patyčių prevencijos programose. Visų šių duomenų taip pat galima paprašyti mokyklose.

Ketvirtas svarbus veiksnys, ar stiprus mokytojų kolektyvas ir ar vyrauja bendradarbiavimo dvasia. Tą nesunku išsiaiškinti pabendravus su 2–3 tėveliais, kurių vaikai mokėsi ar tebesimoko jus dominančioje mokykloje. Tokie pokalbiai gali būti ypač naudingi, o kai kada ir lemtingi.

Penktas svarbus aspektas – vadyba. Iš pradžių visai verta išsiaiškinti, ar mokykla apskritai turi nuolatinį vadovą, nes 200 Lietuvos mokyklų jo neturi. O kitokių detalesnių duomenų galima rasti mokyklų išorinio vertinimo ataskaitose, kurias rengia Nacionalinės švietimo agentūros ekspertai. Svarbu žinoti, kad direktoriaus indėlis gana didelis: nuo jo priklauso, kiek ir kokių naujovių, inovacijų įdiegiama, taip pat ir tai, kokia kultūra ir motyvacija susiformuoja mokykloje, o jau nuo šių veiksnių labai priklauso daugelis rezultatų.

Toliau svarbu pasinagrinėti, ar mokykla nesprogsta nuo mokinių pertekliaus, arba, priešingai, galbūt mokinių skaičius joje susitraukęs iki minimumo. Keliasdešimt mokinių mokykloje gali signalizuoti, kad įstaiga merdėja. Labai iškalbingais galima laikyti ir mokinių nubyrėjimo rodiklius, tai yra kiek jų ateina į pirmą klasę ir kiek iš tų atėjusiųjų toje pačioje mokykloje baigia ketvirtą klasę, arba kiek ateina į penktą klasę ir kiek baigia aštuntą klasę, arba kiek ateina į devintą klasę ir kiek iš jų baigia dvyliktą klasę. Tai yra vadinamasis balsavimas kojomis, kurį nulemia būtent šeimos, ir šis parametras neretai gali būti vertingesnis nei visa mokyklos apie save internete skelbiama informacija. Nes svetainėse dažnai pateikiama pagražinta informacija, o „balsavimas kojomis“ nuima kaukes ir parodo tikrąjį mokyklos veidą.

Žinoma, svarbūs ir kiti kriterijai, tokie kaip mokyklos infrastruktūra, laboratorijos, bibliotekos turtingumas, turima įranga, vienam mokiniui tenkančios lėšos, mokyklai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumas, būrelių ir kitų užsiėmimų gausa, duomenys, ar mokykla visiems mokiniams suteikia vienodas galimybes ir sąlygas, ar ugdymas individualizuotas ir diferencijuotas, ar veikia rezultatyvi pagalbos mokiniams sistema, galų gale, kokio lygio yra maitinimo organizavimas. Tačiau sukus apsukus svarbiausi parametrai, parodantys mokyklos kokybę, vis tiek yra akademiniai pasiekimai. Nes juk ir pats jos pavadinimas kilęs nuo žodžio „mokyti“ ar „mokytis“, todėl svarbiausia ir yra, kaip mokiniai mokykloje išmokomi mokytis, skaityti, rašyti, skaičiuoti, o vėliau – ir rimtesnių dalykų.

Kai kurių mokyklų vadovai tvirtina, kad akademiniai pasiekimai nėra svarbiausi. Tebūnie: nuomonių gali būti įvairių. Tačiau tokiu atveju reikėtų būti nuosekliems iki galo.

„Yra toks tarptautinis TIMSS pasiekimų tyrimas, taigi šio tyrimo organizatoriai kiekvienos mokyklos, kurioje atliekamas šis tyrimas, vadovo pasiteirauja paprasto klausimo, ar Jūsų mokykla yra akademiškai orientuota? Galimi trys atsakymų variantai: labai akademiškai orientuota, vidutiniškai akademiškai orientuota ir mažai akademiškai orientuota. Vėliau rezultatai pristatomi būtent pagal mokyklos įvardintą orientaciją, – paaiškina švietimo ekspertas daktaras Pranas Gudynas. – Toks elgesys labai sąžiningas. Juolab kad mokykla pati apsisprendžia ir pasirenka. Tačiau šį savo pasirinkimą ji turėtų deklaruoti viešai. Tai yra šeimos turėtų žinoti, ar mokykla pasirinko būti labai akademiškai orientuota, ar mažai akademiškai orientuota. Tačiau kol kas nė viena Lietuvos mokykla nėra viešai paskelbusi, kad akademiniai mokinių pasiekimai jai mažai rūpi. Matyt, supranta, kad jei pasirinks būti mažai akademiškai orientuota, daugelis tėvų į tai nepažiūrės labai pozityviai. Tokia mokykla šeimoms atrodys kažkokia įtartina, todėl administracijos šios temos ir pernelyg didelio atvirumo vengia.“

Na, o kalbant jau nacionaliniu lygmeniu, tai mūsų valstybė labai vengia viešai paskelbti, kas yra gera mokykla. Yra bent šimtas apibrėžimų ir visi jie gana skirtingi. Taigi mokyklų vadovai paprastai patys nusprendžia, kas jiems yra gera mokykla ir kurie kokybės orientyrai svarbiausi, na ir ta kryptimi vairuoja visą laivą. Todėl visos Lietuvos mokyklos juda skirtingomis kryptimis, skirtingais greičiais, todėl skirtumai tarp jų vis labiau ryškėja. Ir šeimos nelabai gali suprasti, kodėl taip atsitinka.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai