Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų ir komerciniais, tikslais ir kanalais galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl matematikos ir fizikos mokytojais panoro tapti tik po vieną abiturientą?

02.11 Pirmadienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų mokytojo profesija jau dabar tampa elitine, nors iki 2025-ųjų dar gana toli. Nes ima trūkti, kas mūsų vaikus galėtų mokyti šių dalykų.

Geri ir patyrę matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informatikos mokytojai – korepetitoriai jau šiandien uždirba tiek pat, kiek geri chirurgai ar profesionalūs programuotojai.

Taigi idėja Lietuvai pildosi gerokai anksčiau laiko. Tik, deja, tai vyksta ne dėl pozityvių pokyčių švietime, o dėl šių disciplinų mokytojų deficito.

Štai kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, vien tik 2016-2017 mokslo metais mokyklose dirbančių tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų sumažėjo 6 proc. Bet kas juos pakeis - nežinia.

Tarkime, praėjusiais metais geriausius mokinius atsirenkanti šalies mokykla – Vilniaus licėjus ieškojo matematikos mokytojo. Radosi viena pretendentė, beje, Vilniaus universiteto studentė fizikė.

Kitaip tariant, jau ir prestižinės gimnazijos, paskelbusios konkursą matematikos, fizikos, chemijos, biologijos mokytojo vietai užimti, sulaukia vos vieno kandidato. Tad konkursai į matematikos, fizikos, chemijos ar biologijos mokytojo vietą ne tik regionų savivaldybėse, o ir didmiesčiuose yra atgyvena.

Kaip dar bemaž prieš aštuonerius metus prognozavo Šiaulių Janonio gimnazijos direktorius, atėjo laikai, kai mokyklų vadovai kaunasi dėl mokytojų. Pirmiausia, dėl tiksliųjų ir gamtos mokslų.

Bet štai 2018 m. matematikos mokytoju panūdo tapti vos vienas abiturientas, fizikos - irgi vienas, chemijos ir biologijos - po keturis, o IT pedagogikos nepasirinko nė vienas jaunuolis. Panaši padėtis buvo ir ankstesniais metais.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad į mokyklas ateina dirbti tik apie 10 proc. pedagogikos alumnų. Tad jei prognozuotume, kiek po studijų ateis dirbti pasirinkusiųjų šias disciplinas mokytojų, spėjimas būtų itin makabriškas.

Be to, vargiai tikėtina, kad ši situacija pasikeis artimiausiu metu, nebent būtų grįžta prie bene prieš dešimtmetį galiojusios tvarkos, kad mokyklose gali dirbti nebūtinai pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai. Kitaip sakant, jei pašauktiems mokyti profesionaliems inžinieriams, programuotojams, medžiagų technologams, chemikams, radioelektronikams bei kitiems technologinių ir gyvybės mokslų krypčių specialistams bus leista mokyti mokinius.

O tai tikrai ne pati blogiausia idėja. Ir ne blogesnė idėja nei dar buvusios Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų galvose kilusi mintis rengti kelių sričių mokytojus, tarkime, kad biologiją, fiziką, chemiją dėstytų ne atskiri mokytojai, o vienas gamtos mokslų mokytojas, o matematiką ir IT taip pat vienas pedagogas.

Pastaroji idėja nėra nei gera, nei bloga. Tokią praktiką taiko kai kurios šalys, nors mūsų mokytojai dalykininkai ją atvirai kritikuoja. Vis dėlto, tarkime, tiek Vokietijoje, tiek kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse būsimi pedagogai studijuoja ne vieną discipliną, o kelias. Tarkime, vienos pažįstamos, nutekėjusios į Vokietiją dukra Miuncheno universitete studijuoja prancūzų filologiją, istoriją ir menų pedagogiką. Ji – būsima mokytoja, beje, gimnaziją baigusi itin gerais pažymiais, nes Vokietijoje, kaip ir Skandinavijoje, Japonijoje ar Kinijoje į mokytojų luomą nepatenka bet koks nevykėlis. Tačiau vienos siauros disciplinos būsimas pedagogas taip pat negali studijuoti.

Deja, Lietuvoje bent kol kas - kitoks vaizdas – pas mus vis dar retai patys geriausieji abiturientai renkasi pedagogikos studijas. Tad patyrusių dalykininkų nuogąstavimai dėl kolegų pajėgumo dėstyti visas tris gamtos ar fizinių mokslų disciplinas yra verti įsiklausymo.

Tiesa, sakyti, kad Lietuvoje pedagogika mirė tarsi ir neišeina, nes pernai į šias studijas priimta per 700 jaunuolių. Bet šie 700 daugiausia rinkosi kūno kultūros, treniravimo sistemų, ikimokyklinę ar pradinių klasių pedagogiką.

Tad šitai žinant, akivaizdu, kad labiausiai artimiausiais metais išloš tie jaunuoliai, kurie greitai susizgribs ir rinksis ne medicinos studijas, o jas baigę verkšlens, kad nenori vykti dirbti į provinciją ir grumsis dėl vietos didžiosiose ligoninėse, o pasirinkusieji deficitines matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, IT mokytojų specialybes. O jei dar esi verslus ir veržlus, tai su šiuo diplomu tikrai nepražūsi: gerų mokytojų ir privačių repetitorių reikėjo ir reikės.

Beje, praėjusią savaitę teko lankytis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir labai pradžiugino, kad net trys merginos teigė svarstančios rinktis pedagogikos studijas. Viena planuoja tapti informatikos ir fizikos mokytoja, kita - matematikos ir informatikos, o trečia – anglų filologijos ir dar vienos užsienio kalbos. Tai gražūs ženklai ir galbūt proveržis vis dėlto įvyks.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai