Keičiasi akademinio sukčiavimo įpročiai ir mados
Keičiasi akademinio sukčiavimo įpročiai ir mados – tokias išvadas galima daryti iš Lietuvos studentų apklausų.
Pasirodo, Lietuvos aukštosiose mokyklose labiausiai išplitęs sukčiavimas per nuotolinius atsiskaitymus. Tai patvirtina daugiau nei 70 proc. apklaustų studentų. Sukčiaujama tiek naudojant užrašus bei konspektus, tiek informacines technologijas, tiek prašantis kitų žmonių pagalbos. Tokie duomenys paaiškėjo iš Lietuvos studentų sąjungos 2023-iaisiais atliktos studentų apklausos, per kurią apklausti 1039 universitetų ir kolegijų studentai.
Beje, šis tyrimas atliktas dar iki dirbtinio intelekto programos Chat GPT išpopuliarėjimo ir išplitimo, tad šiuo metu vaizdas ir vertinimai gali būti dar kitokie. Tačiau ir be šios naujovės akademiniam nesąžiningumui netrūko modernumo vėjų. Akademinio sąžiningumo indeksą Studentų sąjunga sudarinėja nuo 2013 m., tad matomos viso dešimtmečio tendencijos.
Taigi, palyginus su 2013 m., matyti, kad šiais laikais „aplinkkelių“ ieškantys studentai daug rečiau pasitelkia „šperas“, konspektus (jų naudojimas per egzaminus sumažėjo kone dvigubai: nuo 54 iki 29 proc. studentų teigia, kad šis sukčiavimo būdas paplitęs). Pastebima, jog ilgainiui per egzaminus rečiau nusirašinėjama ir nuo kito studento. Tačiau tai nereiškia, kad išvis principingai atmetamas akademinis sukčiavimas. Tiesiog studentai renkasi šiuolaikiškesnius metodus. Pavyzdžiui, galima matyti, kad aukštosiose mokyklose vis didesne problema tampa citatų iškraipymas ar sukūrimas siekiant pagrįsti savo darbo idėją, daugėja duomenų išgalvojimo (kai tyrimas ar laboratorinis darbas neatliekami arba atliekami ne iki galo, o duomenys išgalvojami), dažnėja ir idėjinis plagijavimas. Pačių studentų vertinimu, daugėja ir nesavarankiško individualios užduoties atlikimo atvejų, taip pat postipriai paplitęs ir praktikuojamas užduočių ar atsakymų gavimas prieš atsiskaitymą raštu (užduotys dažniausiai sužinomos iš egzaminą jau laikiusių studentų).
Iš šios studentų apklausos matyti, kad studentai kiek persisotino komandinio darbo ir bent jau kalbant apie atsiskaitymus labiau norėtų būti atsakingi tik patys už save, o ne už visą komandą. Nes juos labai trikdo bendraamžių neatsakingumas. Daugiau nei pusė apklaustųjų pripažįsta, kad jų aukštojoje mokykloje jau rimta problema tampa, kai atliekant komandines užduotis vienas ar keli grupės nariai neatlieka savo darbo dalies. Tai, beje, taip pat akademinio nesąžiningumo apraiška.
Studentų pasiteiravus, o kas labiausiai lemia nesąžiningą elgesį aukštojoje mokykloje, dažniausiai buvo minimos šios priežastys: laiko trūkumas dėl darbo, studento moraliniai įsitikinimai, psichinė studento sveikata ir nemokėjimas tinkamai planuoti laiko. Per 2019 m. tyrimą studentai teigė, kad daugiausia įtakos nesąžiningam elgesiui per atsiskaitymus turi konkurencija siekiant aukštesnių rezultatų (67 proc.).
Įdomus studentų požiūris (daugiau nei 40 proc.), kad jei studentai sukčiauja aukštojoje mokykloje, greičiausiai nesąžiningai elgsis ir tolesniame gyvenime.
Šiaip studentai supranta, kad akademinis sąžiningumas ar nesąžiningumas labiausiai priklauso nuo jų pačių. Dauguma apklaustųjų taip pat pripažįsta, kad jų kolegijoje arba universitete tiek administracija, tiek dėstytojai visiškai netoleruoja sukčiavimo ir imasi visų įmanomų priemonių siekdami užkirsti kelią akademiniam nesąžiningumui.
Svarbu ir tai, kad, pačių studentų manymu, dėstytojų papirkinėjimas pinigais ar dovanomis siekiant geresnio įvertinimo Lietuvoje yra nykstantis reiškinys. Kad tai yra paplitę, tvirtina tik 4 proc. respondentų (prieš dešimt metų taip manė 7 proc. apklaustų studentų). Tyrimas parodė, kad, pasak studentų, dėstytojų papirkinėjimas labiausiai paplitęs sveikatos mokslų ir teisės studijose, o mažiausiai – fizinių ir gyvybės mokslų srityse.
Paklausti, o kaip būtų galima dar labiau pagerinti akademinio sąžiningumo rodiklius ir sumažinti sukčiavimą aukštosiose mokyklose, studentai vardijo skirtingas rekomendacijas: 14,43 proc. teigė, kad pakeitus atsiskaitymo formą sukčiaujančių studentų galimai sumažėtų. Pasak respondentų, studentai sukčiauja, nes atsakymus atsiskaitymams reikia „iškalti“, o ne suprasti jų reikšmę, todėl manoma, kad nėra prasmės mokytis mintinai.
11,21 proc. studentų mano, kad sukčiavimo atvejų aukštosiose mokyklose sumažintų griežtesnės bausmės ir akademinės bendruomenės sąmoningumo ugdymas. Tyrimo dalyvių nuomone, svarbu, kad studentai suprastų, jog mokosi ne dėl pažymio, o dėl žinių, ir būtų supažindinti su galimomis pasekmėmis, jei per atsiskaitymus sukčiaus.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės