Dirbtinis intelektas stipriai koreguoja daugybės profesijų perspektyvas
Po didžiulio 2023-iais metais vykusio dirbtinio intelekto šuolio ir patobulėjimo, po reikšmingo Chat-GPT ir vėlyvesnio įrankio GPT-4 proveržio, ėmė sparčiai keistis prognozės dėl perspektyvių profesijų ir patarimai, kaip apskritai rinktis profesiją.
Į perspektyviausių profesijų topų viršūnes žaibiškai šovė su dirbtiniu intelektu, robotika, didžiaisiais duomenimis susijusios specialybės. Kokias analizes benagrinėsi, nesvarbu, aukštojo mokslo ar darbo rinkos, kokį šaltinį beatsiversi, visur reikšmingiausiai per metus pagerėjo vertinimai, susiję su dirbtinio intelekto srities profesijomis ir jų suteikiamomis galimybėmis bei atlyginimais.
Žvelgiant į Chat-GPT augimą ir ką tik įvykusį dirbtinio intelekto bumą, dalį jaunuolių tikrai suintrigavo dirbtinio intelekto sektorius. Bet kokie tai darbai? Kaip įsidarbinti šioje srityje?
Tad ir nerkime gilyn. Štai kokios profesijos pristatomos kaip itin paklausios ir perspektyvios ateityje, štai kokie darbai labiausiai pasistūmėjo link geriausių darbo vietų sąrašo viršūnės: dirbtinio intelekto inžinieriai, besimokančiųjų technologijų inžinieriai, robotikos inžinieriai, duomenų mokslininkai, didžiųjų duomenų inžinieriai bei analitikai, programinės įrangos inžinieriai, kompiuterinių sistemų architektai.
Įdomu ir netikėta tai, kad, anot prognozių, „dirbtinis intelektas sukurs daugiau darbo vietų nei panaikins“. Tačiau kiekvienai šiai pareigybei bus reikalingas rimtas ir gilus išsilavinimas, stiprūs techniniai bei analitiniai įgūdžiai ir nuolatinis mokymasis.
JAV darbo statistikos biuras pažymi, kad 2024–2031 m. kompiuterių ir informacijos tyrimų mokslininkų, dirbtinio intelekto specialistų užimtumas turėtų išaugti 21 procentą. Tai daug sparčiau nei vidutiniškai. Paminėtų profesijų atstovų vidutiniai metiniai atlyginimai jau dabar JAV ir Vakarų Europoje svyruoja tarp 100 tūkst. ir 140 tūkst. eurų.
Tiesa, čia svarbu įvertinti tris Lietuvos jaunuoliams nemalonius aspektus. Pirma, norint savo ateitį sieti su dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis, jau mokykloje prioritetu reikėtų įsivardinti matematiką, informatiką ir fiziką, nes be jų niekaip. O kaip žinome, mūsų šalyje daug mokinių šių disciplinų nekenčia ir rimtai nesimoko. Ir po praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo ir jūros nesusipratimų bei nusivylimų, panašu, kad į fiziką dar daugiau jaunuolių mos ranka. Antra, norint dirbti šiose srityse, reikalingas ir platus, ir labai gilus nusimanymas, ir, žinoma, aukštasis išsimokslinimas (geriausia, susijęs su matematikos ar informatikos studijomis, beje, primygtinai siūloma neapsiriboti vien bakalauro studijomis, kartu rekomenduojama išmokti bent kelias programavimo kalbas). Na ir trečia, atrodo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos niekur neskuba ir dirbtinio intelekto bei didžiųjų duomenų srityse siūlo dar palyginti mažai studijų programų.
Žinoma, dirbtinio intelekto plėtra ir galimybės kelia nerimą daugybei žmonių ir daugelio profesijų atstovams, ypač menininkams, dizaineriams, žurnalistams, vertėjams, rinkodaros specialistams, buhalteriams, teisininkams ir kitiems. Jeigu jūs linkstate į šias sritis, naudinga bus žinoti, kad iš principo jos nėra laidojamos, bet reikės didžiulio jūsų lankstumo, originalumo ir prisitaikymo.
Tad ką svarbu žinoti? Visų pirma tai, kad ateityje derėtų vengti nuspėjamumo. Nes dirbtinis intelektas negeneruoja naujų įžvalgų, nėra jis ir labai originalus, makrolygmeniu jo siūlymai visada linkę suvienodėti. Kita vertus, šis dirbtinio intelekto aspektas gali būti ir galingas įrankis, jei tinkamai jį panaudosite. Pavyzdžiui, jei norite suprasti, ką ir kaip dauguma žmonių galvoja kokiu nors klausimu ar kaip jaučiasi, įskaitant jų išankstines nuostatas ir klaidingus įsitikinimus, visai verta naudoti GPT-4, kad gautumėte prieigą prie šių bendrų žinių. Tai tikrai pravers priimant originalius sprendimus. Žinotina ir tai, kad nors GPT-4 yra galingas įrankis idėjoms ir pirminiams projektams kurti, jei norite išsiskirti iš kitų, jums gali būti naudingiau elgtis priešingai, nei siūloma GPT-4, nes taip prieštarausite įprastinei išminčiai.
Antra, labai svarbu empatija, žmogiškumas, jautrumas ir šiltumas. Dirbtinis intelektas (technologijos) to niekada negalės pasiūlyti. Tad jeigu būsite empatiškas, galvosite apie kitus, rūpinsitės kitais, bet kurią paslaugą teiksite labai dėmesingai ir šiltai, visada pranoksite dirbtinį intelektą.
Trečia, labai verta padvigubinti „tikrąjį pasaulį“. Šiaip jau dirbtinis intelektas apsiriboja skaitmeniniu pasauliu. Na tegul jis ten sau ir tūno, o mums svarbu asmeniniai ryšiai ir santykiai su kitais žmonėmis. Todėl Harvardo universiteto profesorius Arthuras C. Brooksas rekomenduoja kuo daugiau laiko skirti gyvam bendravimui, kalbėjimuisi su įvairiais žmonėmis, naujoms patirtims, nes tai yra unikalus mūsų konkurencinis pranašumas prieš dirbtinį intelektą.
Ketvirta. Visada buvo, yra ir bus vertinga ir prasminga tapti savo pasirinktos srities profesionalu, išmanytoju. Taip pat ateityje labai svarbus bus preciziškumas ir tikslumas. Nes dirbtinis intelektas dar ilgokai stebins skirtingais rezultatais: kartais jis pradžiugins, bet neretai ir nuvils. Dirbtinis intelektas pasitelkia daugybę faktų ir interneto resursų, tik jis neįvertina, kad nemažai jų yra klaidingi, todėl galutinis produktas būna nei į tvorą, nei į mietą. Kitaip tariant, dirbtinis intelektas dar ilgokai atliks „pirmojo juodraščio“ funkciją ir jį teks vis tikrinti ir tikrinti.
Netgi jeigu GPT-4 paprašytume patarimo, kokias profesijas rinktis, ar teirautumės, kurios jų bus perspektyvios ateityje ir užtikrins mums aukštą gyvenimo kokybę, atsakymas nelabai sužavės, o daugybė svarbių niuansų tiesiog nebus įvertinta.
Pavyzdžiui, jis tiesiog užvers informacija apie su skaitmeniniu pasauliu susijusias profesijas, bet ignoruos daugybę kitų svarbių specialybių, kurios yra ne mažiau perspektyvios, paklausios ir gal net prasmingesnės.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės