Ar švietimo srityje vėl padaugės korupcijos?
Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė atnaujintą informaciją apie priėmimą į šalies aukštąsias mokyklas: nuo kitų metų, tai yra, nuo 2019 m. vasaros, priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama nebe tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6 balai.
Be to, kitais metais stojantieji į universitetus turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos valstybinius brandos egzaminus, o jų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40.
Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos: stosiantiesiems į jas vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.
Tokios pat priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos bus ir 2020 m. Bent jau taip skelbiama praėjusią savaitę atnaujintoje informacijoje.
O štai kas bus 2021-aisiais dar visiška nežinia, nes svarstymų ir variantų daugybė.
Mat be ketinamo įvesti ketvirto – istorijos - privalomo valstybinio brandos egzamino, keliama idėja dar labiau sureikšminti mokyklinių pažymių įtaką stojant į šalies aukštąsias mokyklas. Svarstoma, kad nuo 2021 m. jaunuolius priimant į aukštąsias mokyklas, valstybinių brandos egzaminų rezultatai tesudarys jau tik 60 proc. viso priėmimo svorio, o metinių trimestrų pažymiai – net 30 proc. visos įstojimo sėkmės. Dar 10 proc. nulems vadinamasis brandos darbas.
Šiuo atveju tikrai būtų viskas gerai, jei “Kreivagalių kaimo” gimnazijos dešimtukas būtų tokio paties svorio, kaip ir Vilniaus licėjaus, ar Klaipėdos licėjaus dešimtukas. Bet taip nėra. Įvairiose Lietuvos mokyklose tas pats pažymys gali atspindėti visiškai skirtingus gebėjimus. Pavyzdžiui, silpnose mokyklose net ir vidutines žinias turintys mokiniai gali būti įvertinti labai gerais pažymiais. O kai kuriose mokyklose dešimtukus rašo net už lentos nuvalymą.
Įvedus tokią tvarką, vėl atsiras sočiai landų korupcijai, vėl dalis tėvelių su krepšeliais ar vokeliais žingsniuos į mokyklas, kad mokytojai jų atžaloms parašytų maksimaliai aukščiausius metinių trimestrų pažymius. Nes nuo to priklausys, ar jų vaikas įstos į norimą studijų programą ir į norimą aukštąją mokyklą. Taigi Lietuvoje prasidės dar neregėtos rungtynės, kas parašys geresnius pažymius ir mūsų mokinių pažangumas tiesiog stulbinamai šaus į viršų. Nors su realybe tai turės mažai ką bendro.
Dar viena blogybė yra ta, kad jei valstybinius brandos egzaminus mokinys gali perlaikyti, kad ir po vienerių metų, tai mokyklinių trimestrų pažymių niekaip nepasitaisysi.
Ir kaip pasakoja kalbintų gimnazijų direktoriai, dešimtokų tėvai atvirai sako, kad jei ministrė artimiausiomis savaitėmis pasirašys tokį dokumentą, jie išsivesią savo vaikus iš stiprių gimnazijų į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus už nieką.
O Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas stojimuosius. Mat aukštosios mokyklos nepasitiki mokyklų trimestrų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginus juos su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais, skiriasi nuo 1 iki 5 balų.
Maždaug pusės šalies mokinių pažymiai yra arba gerokai pervertinti arba stipriai nusmukdyti. Neįtikėtina, bet kasmet Lietuvoje šimtai trimestrinių dešimtukininkų per egzaminus ne tik kad negauna devintukų ar dešimtukų, bet apskritai neišlaiko valstybinių brandos egzaminų, tai yra, negauna net 16-os balų iš šimto.
Deja, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei šie faktai nerūpi. Šalies švietimo strategai teigia, kad visų mokyklų dešimtukai privalą būti lygūs. Gal taip ir turi būti, bet taip nėra ir per artimiausius trejus metus taip tikrai nenutiks.
Ir jeigu šie dabartinių valdančiųjų planai taps realybe, rezultatai bus beveik priešingi nei žadama. Šia partvarka norima, kad kuo daugiau jaunuolių iš regionų įstotų į aukštąsias mokyklas. Bet rezultatai bus kiek kitokie: visų pirma, švietime ženkliai padaugės korupcijos, visų antra, atsiras nemažai pinigingų abiturientų, kurie tiesiogine prasme pirks „gerus trimestrinius pažymius“, o daugybė puikių, bet neturtingų mokinių liks už Lietuvos aukštųjų mokyklų durų arba bus priversti emigruoti ir rinktis studijas svetur.
Ir Lietuva dar kartą pateisins rusišką šūkį: norėjosi kaip geriau, o išėjo kaip visada.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės