Justinas Bieberis dainavo „Never say never“. Tą patį sakė ir Jamesas Bondas.
Žmonės drąsiai žaidžia plačiomis sąvokomis – „niekada“, „visada“, „visi“, „niekas“. Taip gyventi patogu – supratai visatos dėsnį, ir gali daryti toli siekiančius apibendrinimus. Kaip, pavyzdžiui, visi politikai – vagys.
Ko verti tokie apibendrinimai? Ką reikia galvoti apie žmones, kurie, pamatę vienkartinį atvejį, mano atradę visatos dėsnį? Kodėl nenorime analizuoti, skaičiuoti tikimybių ir priimti, kad gyvenimas kartais turi daugiau spalvų ar niuansų?
Pagaliau, ar sunku suprasti, kad ne visi vyrai – kiaulės?
Komentarai
Bendravimo taisyklės