Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Klausykitės

Atsisiųsti

Kriptovaliutų rinka ir pinigų plovimas. Kaip griežtinsime reguliavimą?

2022-10-12, Trečiadienis 11:35

Lina Luneckienė

Virtualiųjų valiutų sektorius Lietuvoje ir kuo mūsų šalis patraukli virtualiojo turto įmonių kūrimuisi ir verslo plėtrai? Su kokiais iššūkiais susiduria virtualiųjų valiutų sektorius bei jas prižiūrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba? Kokios pagrindinės griežtesnio virtualiųjų valiutų sektoriaus reguliavimo naudos? Šiuos klausimus aptarė „Žinių radijo“ laidos „Verslo pulsas“ vedėja Lina Luneckienė kartu su „Lewben“ atitikties paslaugų vadove Rita Tamulyte.

Kuo Lietuva patraukli šio sektoriaus kūrimui ir plėtrai?

Lietuva pastaraisiais metais plečia finansinių technologijų rinką – nori tapti Fintech Hub (tiksliau, jau ir yra). Išvystytas finansų sektorius bei rinka, sukurta gera infrastruktūra leidžia susieti klasikinį finansų sektorių su kriptosektoriumi, turime daug šioje srityje dirbančių specialistų, ekspertų bei su ES susietą bendrą reguliaciją Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

Kokia reali situacija? Kaip atrodo mūsų virtualiųjų valiutų sektorius?

Virtualiųjų valiutų sektorius išties auga, plėtra labai didelė ypač šiais metais. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko strateginę analizę ir pateikė išties įdomius rezultatus: tirtos iki 2022 m. sausio 7 d. 195 Lietuvoje registruotos bei autorizuotos įmonės, iš jų – apie 80 proc. neturi nė vieno Lietuvoje įdarbinto darbuotojo. Įdomu todėl, kad rinka auga, bet didžioji dalis įmonių nėra aktyvios.

Didelės dalies (apie 50 proc.) įmonių vadovai yra LR piliečiai, bet didžioji dauguma jų – įmonių, užsiimančių įmonių steigimu, atstovai. Kita dalis vadovų yra užsienio piliečiai. Taip pat FNTT pateikė duomenis apie raportavimą priežiūros institucijai: įmonės privalo raportuoti apie transakcijas, lygias ir viršijančias 15 000 eurų, bet tik maždaug 10 įmonių teikė šią informaciją praėjusiais metais. Papildomai reikia teikti informaciją ir apie įtartinas operacijas, susijusias su klientais ar pastebimomis transakcijomis, bet šiuos duomenis per pastaruosius metus teikė tik iki 10 įmonių. Taigi, pranešimų skaičius priežiūros institucijai itin mažas, jas teikia nedaug įmonių.

Atlikus pačių įmonių apklausą, paaiškėjo, kad 82 įmonių nevykdo aktyvios veiklos Lietuvoje, bet duomenys apie įmones, kurios nėra įdarbinusios nė vieno darbuotojo, rodo kitokią statistiką ir realybę. Daugumos įmonių klientai yra ne ES piliečiai ar ES įsteigtos įmonės, bet didžioji dalis pinigų srautų, transakcijų vyksta tarp ES šalių. Apibendrinant pagrindinė žinutė būtų ta, kad kriptosektorius vystosi, auga, bet dalis įmonių yra tik įsteigtos ir nepradėjusios aktyvios veiklos.

Su kokiais iššūkiais susiduria virtualiųjų valiutų sektoriaus prižiūrėtojai?

Pagrindinis iššūkis yra spartus sektoriaus augimas. Būtų netikslu sakyti, kad vyrauja visiškas chaosas – kriptožaidėjų rinka visgi reguliuojama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos atžvilgiu, bet bendro darnaus kriptosektoriaus reguliavimo ES lygmeniu kol kas nėra. Vis dėlto tam ruošiamasi ir su Europos MICA reguliavimo įgyvendinimu kriptosektoriaus reguliacija bus darnesnė. Steigiamoms ir autorizuojamoms Lietuvoje kriptoįmonėms reikia laiko tiek pradėti savo veiklą, tiek rasti ir įdarbinti darbuotojus, tad staigi sektoriaus plėtra yra iššūkis tiek patiems rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms – reikia greitai reaguoti ir taikytis prie pokyčių.

Kitas iššūkis – sąsajumas su Lietuva. FNTT atlikta sektoriaus analizė rodo, kad Lietuvoje autorizuotos kriptoįmonės stokoja tiesioginio ryšio su Lietuva: veiklos vykdymo vietos, įdarbintų darbuotojų Lietuvoje, labai mažas klientų – Lietuvos piliečių skaičius, didelė dalis verslo vykdoma per Lietuvą, bet ne Lietuvai. Iššūkis ir priežiūros institucijoms – visos šios įmonės, kaip ir kiti finansinio sektoriaus dalyviai, privalo laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų ir atlikti tuos pačius veiksmus dėl raportavimo priežiūros institucijoms, bet tokia informacija priežiūros institucijai teikiama vangiai.

Kaip spręsti šią problemą? Ką FNTT turėtų daryti, kad situacija keistųsi?

Priežiūros institucija ir valstybė tokių veiksmų jau ėmėsi. Teisės aktai yra nuolatos peržiūrimi, atnaujinami, įtraukiami nauji reikalavimai. Šių metų lapkričio 1 d. keičiasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, todėl matomas aiškus rezultatas – dirbama, kad tas sektorius būtų efektyvesnis, patikimesnis, skaidresnis. Priežiūros institucija atlieka ir planinius patikrinimus, stebi, kaip veikia įmonės, ar laikomasi reikalavimų, ar viskas gerai. Šiemet FNTT vykdytas patikrinimas įdomus tuo, kad tikrintos ne tik pačios kriptoveikla užsiimančios įmonės, bet ir tos, kurios steigia kriptoįmones.

Matome, kad Lietuvoje dar trūksta bendros edukacijos: kas yra kriptorinka, kaip ji veikia, kokie reikalavimai kriptorinkos žaidėjams. Priežiūros institucijos stengiasi edukuoti tiek savo darbuotojus, tiek pačią rinką, bet vis dar matoma galimybė apie tai kalbėti plačiau ir ugdyti kriptospecialistus, ekspertus, geriau suprantančius pačią kriptorinką. Tiek technologijų, tiek edukacijos atžvilgiu yra įrankių, būdų, kaip ugdyti specialistus, gilinti jų žinias, pvz., technologinių sprendimų naudojimas sekant ir stebint kriptotransakcijas, kartu mokantis ir atpažinti tam tikrus nusikaltimus šioje srityje.

Kaip, palyginti su Europos Sąjunga, atrodome mes?

Kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, ES valstybės turi įgyvendinti su kiekviena ES direktyva ateinančius reikalavimus. Pastarieji kaip ir vienodi, bet kiekviena šalis, integruodama ES direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę, juos gali pritaikyti, papildyti. Šiandieniniame kontekste Lietuva nėra ypač išsiskirianti, bet po naujų reikalavimų įgyvendinimo į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją kriptosektoriuje bus žiūrima kur kas griežčiau. Panašus pavyzdys yra Estija, viena pirmųjų prieš keletą mėnesių įsivedusi kur kas griežtesnius, nei iki šiol turėtus, reikalavimus būtent šiam sektoriui. Bet kokiu atveju, reikalavimai turėtų būti adekvatūs ir logiški – Lietuva bando pasistūmėti priekin su reguliacija, rasti balansą ir kiek įmanoma vienodinti reikalavimus su ateityje planuojamais pakeitimais Europos lygmeniu.

Kas griežtės keičiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui?

Vienas pagrindinių akcentų – įstatinio kapitalo reikalavimas. Šiuo metu jis siekia 2500 eurų – tiek pakanka norint įsteigti įmonę ir pradėti veiklą, autorizuotis ir tapti kriptožaidėju Lietuvos rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įstatinio kapitalo reikalavimas sieks net 125 000 eurų ne tik naujai steigiamoms įmonėms, bet ir jau egzistuojančioms. Papildomai įvestas reikalavimas dėl pilietybės – už pinigų plovimo prevenciją atsakingas žmogus turės būti nuolatinis Lietuvos gyventojas ir dirbti tik vienoje kriptoįmonėje, tad negalės atlikti tų pačių funkcijų ir pareigų kitoje, išskyrus atvejus, kai įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Šitaip siekiama užtikrinti, kad darbuotojas, atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, būtų visiškai už ją atsakingas vienoje įmonėje.

Sustiprinti reikalavimai ir dėl nepriekaištingos reputacijos kriptoįmonių atstovams, atsakingiems už pinigų plovimo prevenciją, vadovams, akcininkams, naudos gavėjams – šitaip sritis skaidrinama ir kuriamas jos patikimumas. Taip pat sumažinta suma, nuo kurios kriptoįmonėms privalu identifikuoti klientus. Šiuo metu kliento, atliekančio operaciją iki 1000 eurų, galima neidentifikuoti ir nerinkti jo duomenų, bet nuo lapkričio 1 d. suma mažinama iki 700 eurų. Šitaip siekiama mažinti operacijų, kai klientas nėra identifikuojamas, skaičių.

Šiuo metu Lietuvoje neegzistuoja viešas visų kriptosektoriaus įmonių sąrašas, tad valstybės atsakingos institucija bus įpareigota registruoti šias įmones ir turėti bendrą viešai prieinamą jų sąrašą. Nuo 2025 m. įsigalios travel rule reikalavimas kriptoveikla užsiimančioms įmonėms – iš klientų reikės surinkti papildomą informaciją ir transakcijos metu perduoti ją kitai įmonei, kad būtų galima susieti kriptopiniginės informaciją su asmeniu ir atpažinti, kas atlieka operaciją ir kam ji skirta. Taip bus siekiama užtikrinti transakcijų ir lėšų judėjimo atsekamumą.

Kokie tokio sugriežtinimo pliusai ir minusai?

Griežtėjantis reguliavimas tik į gera, nes gerėja Lietuvos, kaip Fintech Hub, patikimumas ir vardas, derinama reguliacija, tampa aiškiau, kaip derėtų veikti rinkos dalyviams, kokių reikalavimų reikėtų laikytis ir kaip raportuoti priežiūros institucijoms. Todėl, kai tie reikalavimai daugmaž panašūs bei suderinti, vykdyti verslą Europos mastu lengviau. Auga sektoriaus branda, tvarumas, patikimumas, gerėja reputacija – šalis tampa vieta, kurioje gali kurtis stiprios šio sektoriaus įmonės. Griežtinant Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, sektoriui daroma teigiama įtaka, jis tampa kur kas patikimesnis, netiesiogiai stiprėja ir gerėja vartotojų, klientų apsauga – taip paprasčiau į Lietuvą prisišaukti garsių ir patikimų, visų reguliavimo reikalavimų besilaikančių rinkos žaidėjų.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“. Daugiau informacijos apie „Lewben“ ir jų Verslo akademiją rasite lewben.com

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą