Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip kylantys darbuotojų kaštai ir rotacija daro įtaką įmonių valdymui?

2022-06-22, Trečiadienis 11:35
Lina Luneckienė

Popandeminiame verslo pasaulyje vis daugiau kalbama apie išaugusius darbuotojų kaštus bei suintensyvėjusią jų rotaciją. „Žinių radijo“ laidos „Verslo pulsas“ vedėja Lina Luneckienė aiškinosi, kaip šios naujos tendencijos veikia verslo valdymą. Kaip keičiasi bendrovių elgesys susidūrus su darbuotojų trūkumu, kurie linkę išeiti, nepriklausomai nuo verslo sektoriaus, veiklos pobūdžio ar valstybės politikos? Ką daryti įmonėms ir kaip spręsti rotacijos ir kaštų augimo klausimus? Šiuos ir kitus aktualius klausimus L. Luneckienė aptarė su „Lewben“ valdybos nariu, įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktoriumi Justinu Klimašausku ir „Lewben“ įmonių valdymo ir administravimo paslaugų vadove Simona Šimoliūne.

Justinai, pradėkime nuo jūsų. Kaip verslas gyvena popandeminiame pasaulyje? Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduriama darbuotojų trūkumo kontekste, kai stebima intensyvi rotacija ir kaštų augimas?

Išties, šiuo metu išgyvename unikalią pasiūlos krizę, kai yra pakankamai paklausos, tačiau kyla problemų ją patenkinant. Tokia situacija susidarė dėl pandemijos metu sutrūkusios tiekimo grandinės, įtakos taip pat turėjo ir prasidėjęs karas bei sankcijų įvedimas. Įdomu tai, kad pasiūlos ir paklausos nebeišeina subalansuoti tradiciniu metodu – keliant kainą. Šiuo metu, net keliant kainą, vis tiek klientų atsiranda.

Esamoje situacijoje darbuotojai yra vienas svarbiausių įmonių resursų, todėl svarbu juos pritraukti ir išlaikyti. Tyrimai rodo, kad popandeminiu laikotarpiu visame pasaulyje darbuotojai tapo daug lankstesni rinkdamiesi veiklos pobūdį ir darbdavį. Darbuotojų nepavyksta susigrąžinti ištisiems sektoriams. Pavyzdžiui, visuose Europos oro uostuose susidaro beprotiškos eilės, nes žmonės iš oro uostų išėjo į sektorius, kur mažesnė tikimybė būti atleistiems iš darbo dėl karantino.

Simona, gal galite pakomentuoti, kaip įmonės prisitaiko prie naujos situacijos ir kokius sprendimus renkasi šiame problemų sūkuryje?

Darbdaviai adaptuojasi greitai – pandemija išmokė taikyti lanksčius darbo grafikus, derinti nuotolinį darbą su darbu iš ofiso. Visgi, raktas į darbuotojų pritraukimą yra darbo pobūdis – jo įdomumas, prasmingumas ir darbuotojo saviraiška savo veikloje. Kalbant apie darbuotojų išlaikymą organizacijoje, pagrindiniu įrankiu tampa komunikacija. Darbdaviai pamažu supranta, kad ne vien jie nustatinėja taisykles, kad labai svarbus yra dialogas, t. y. reikalinga kalbėtis su savo darbuotojais apie jų planus, siekius, ir ne tik kalbėtis, bet ir išgirsti juos. Reikšminga ir darbuotojo atliekamos funkcijos reikšmė organizacijoje, o taip pat priklausymo (belonging) jausmo kūrimas bei bendro tikslo siekis. Jeigu visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo jų pozicijos, žino bendrą įmonės viziją ir/ar misiją bei visi drauge siekia tikslų, būna pasiekiami džiuginantys rezultatai.

Tačiau tyrimai rodo, kad įmonės ir darbuotojai skirtingai supranta, kas yra svarbu siekiant išlaikyti darbuotoją. Nuomonės sutampa dėl darbo krūvio, patiriamo streso lygio, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Tačiau yra aspektų, dėl kurių nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui, darbuotojams itin svarbu, ar įmonė juos vertina ir kaip tai išreiškia. Reikšmingas ir tiesioginio vadovo įsitraukimas bendraujant su darbuotojais. Skirtingai nei darbuotojams, darbdaviui visi šie jausmų sferos dalykai dažnai nėra prioritetiniai.

Kokias tendencijas suponuoja ši situacija?

Šiuo metu pastebime kelias tendencijas. Visų pirma, vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu, kuomet ilgą laiką nerandama reikiamo specialisto. Įdomu tai, kad labai dažnai šios problemos neišsprendžia didesnio atlygio pasiūlymas. Jeigu vienintelis darbdavio atsakas į darbuotojų rotaciją yra atlyginimo kėlimas, darbuotojui tai siunčia žinią apie verslišką požiūrį į jį. Be to, visada bus įmonių, kurios pasiūlys jūsų geriausiems darbuotojams aukštesnį atlyginimą – Lietuvoje atsiranda vis daugiau vienaragių ir tarptautinio kapitalo įmonių, tad konkurencija yra milžiniška. Tai lemia, kad darbdaviai vis dažniau ieško specializuotos pagalbos ir pasitelkia išorinius partnerius, teikiančius įmonių valdymo ir administravimo paslaugas.

Antras dalykas, kurį pastebime – tam tikros specialybės yra nepaklausios jaunimo tarpe. Susidaro situacija, kai naujų specialistų neatsiranda, o esamų specialistų kompetencija siaurėja. Tokiais atvejais darbdaviai yra priversti kreiptis į trečiąsias šalis (konsultantus) siekiant užkamšyti tam tikras vidines spragas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įmonės turi suprasti, jog adaptuotis reikia ir reikės ir dar turbūt ne kartą ir tai yra neišvengiamas procesas, o darbuotojai yra brangiausias įmonės turtas. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad jeigu naudojami laiko resursai, skiriamos pastangos darbuotoją surasti, išlaikyti ir motyvuoti yra jau nebeadekvačios, galbūt būtų paprasčiau kreiptis į išorinius konsultantus, teikiančius tokias paslaugas.

Simona, kaip manote, kokiais kriterijais šiandien vadovaujasi darbuotojas, rinkdamasis darbdavį ir kas nulemia jo sprendimą? Kas motyvuoja ir dėl kokių priežasčių nusprendžiama keisti darbdavį?

Tyrimai rodo, kad šiuo metu darbuotojus tenkina darbo sąlygos ir atlygis. Lyginant su iki pandeminiu laikotarpiu nauja tai, kad renkantis darbdavį į svarbių kriterijų sąrašą papuola tokie dalykai kaip įmonės žinomumas, reputacija ir organizacinė kultūra. Tuo tarpu, ankščiau darbuotojų dėmesys buvo nukreiptas į asmeninius interesus – finansinę naudą, galimybes tobulėti ir pan. Šie dalykai išlieka svarbūs, bet jau nebe vieninteliai. Organizacinė kultūra ir panašūs įmonės veiklos aspektai galbūt kainuoja mažiau, tačiau yra sunkiai valdomi ir dar sunkiau prognozuojami, reikalauja aukštų lyderystės kompetencijų bei aukščiausio lygio vadovų įsitraukimo.

Taigi stebint šiuos rinkoje vyraujančius pokyčius išryškėja tokie lemiamą įtaką dėl darbdavio pasirinkimo darantys aspektai kaip kad stipri, sėkminga įmonė, reputacija, žinomumas, tiesioginio vadovo įsitraukimas, tvarumas ir kitos vertybės, o vien tik atlygis jau turi kur kas mažesnę reikšmę.

Justinai, ką galima padaryti, kad visi minėti jausminiai aspektai būtų patenkinti ir tiktų tiek darbuotojui, tiek darbdaviui?

Kiekviena įmonė savo darbuotojus sąlyginai skirsto į pajamas generuojančius ir administracinius. Paprastai daugiausia dėmesio koncentruojama į pajamas generuojančius darbuotojus, užmirštant administracinės funkcijos svarbą. Jos reikšmė įsisąmoninama tik tuomet, kai išeina visas apskaitos skyrius arba visi teisininkai, ir spragą reikia užpildyti greitai ir paprastai labai brangiai. Išeitimi galėtų tapti nepagrindinių funkcijų atidavimas įmonei, kuri tame specializuojasi. Yra keletas tokio sprendimo privalumų. Tokiu būdu užtikrinamas tęstinumas ir funkciją atlieka žmonės, kurie savo įmonėje yra pelną generuojanti grupė. Labai skirtingai jaučiasi žmogus, dirbantis didelėje įmonėje, teikiančioje apskaitos paslaugas kitoms įmonėms, ir tas, kuris dirba apskaitos skyriuje IT įmonėje. Pastaruoju atveju dėmesys sutelktas į IT specialistus. Toks sprendimas, pasiteisina daugelyje įmonės veiklos sričių – apskaitoje, administracinėse ir žmogiškųjų išteklių funkcijose ir kt.

Prakalbus apie partnerį, kuris užkamšo tam tikras spragas įmonėje, Simona, sakykite, kaip tokį partnerį išsirinkti?

Renkantis partnerį svarbu patogumas. Pastebime, kad klientus, ypač dideles tarptautines kompanijas, žavi galimybė gauti paslaugas iš vienų rankų. Turint partnerį, kuris geba teikti platų paslaugų spektrą (įmonių valdymo, administravimo, teisinių paslaugų ir kt.) išauga tikimybė, kad bus atliepti kliento poreikiai ne tik finansine prasme, bet ir sprendimų priėmimo, inovatyvumo bei platumo sferose.

Taip pat svarbūs tokie dalykai kaip proaktyvumas, kompetencija, greitis ir paslaugų kokybė. Iš asmeninės patirties galiu pasidalinti, kad mane labiausiai motyvuoja klientų dėkingumas, kuomet su komanda pasiūlome sprendimus, kai klientas dar nežino apie ateityje laukiantį iššūkį. Tai gana įprasta praktika, nes mes dirbdami kasdien stebime teisinių aktų pakeitimus bei Europoje įsigaliojančius naujus reglamentus. Žinodami kliento verslo specifiką, galime jį proaktyviai informuoti ir pasiūlyti tam tikrą sprendimą. Klientai tai vertina labiausiai, nes sutaupomas jų laikas. Taigi patogumas, pasitikėjimas ir ramybė – tai svarbiausi aspektai renkantis partnerį.

Justinai, aptarėme paslaugas iš išorės, kurios užkamšo darbuotojų trūkumą ir taupo jiems skirtus kaštus. Kaip ši tendencija keis Lietuvos darbo rinką? Pasidalinkite savo žvilgsniu į ateitį.

Tai, kad trūksta darbuotojų, kinta jų poreikiai ir auga jų kaštai tikrai paskatins nemažai pokyčių. Šiandien nekalbame apie automatizaciją, dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ar robotizaciją, o koncentruojamės į žmones. Vis daugiau administracinių funkcijų bus perduodama išoriniams tiekėjams ir specializuotoms įmonėms. Tai daroma ne tik dėl kaštų taupymo ar žmonių trūkumo – šiais laikais pats reguliavimas tampa itin komplikuotas.

Yra gerų žinių ir regionams, kuriuose šiuo metu yra daug gamybinių verslų, tačiau paslaugas teikiantys verslai sutelkti didmiesčiuose. Šios tendencijos, kad pradės trūkti vidinių specialistų bei nebesirenkamos tam tikros profesijos, lems, kad regionuose atsiras paslaugas teikiantys centrai – teisininkų kontoros, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės.

 Laidą „Verslo pulsas" pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben". Daugiau informacijos apie „Lewben" ir jų Verslo akademiją rasite lewben.com

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.