Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar ateityje robotai pakeis buhalterius ir apskaitininkus?

10.05 Trečiadienis 11:35
Lina Luneckienė

Ne paslaptis, jog pastaruoju metu finansų paslaugų sektoriuje pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų. Vis dažniau trūksta patyrusių finansininkų, ypač vyriausiųjų buhalterių. Užsitęsus tokių specialistų atrankos procesams, tenka ieškoti alternatyvių finansų tvarkymo sprendimų. Viena iš tokių galimų išeičių – apskaitos paslaugų pirkimas iš specializuotų įmonių. „Lewben“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerė, „Nordgain“ direktorė Agnė Jasinskaitė pasakoja apie esamą situaciją, aktualijas bei galimus sprendimus ir ateitį.

Kaip vertinama šiuometinė finansų srities specialistų situacija? Kaip įmonės gali spręsti problemas?

Dar prieš kelis metus gyvenome periodu, kai tiek iš vidaus besisamdančios įmonės, tiek tokias paslaugas teikiančios kompanijos sulaukė nemažai iššūkių. Pastarieji kilo dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, paslaugų centrų atėjimo į Lietuvą ir finansų specialistų absorbcijos. Šiandieną situacija geresnė, pagrinde dėl automatizacijos – kas per pastaruosius kelis metus atliko namų darbus, t. y., investavo, skyrė laiko automatizacijai, tiems dabar yra gerokai lengviau.

Kokios šiandieninės perspektyvos laukia pasirinkus buhalterio ar apskaitininko profesiją?

Perspektyvos – itin geros. Per 20 metų ši profesija keitėsi kaip diena ir naktis. Ilgai vyravo įvaizdis, kad buhalteris ar apskaitininkas – nuobodžias užduotis atliekantis, popieriais apsikrovęs darbuotojas. Išties, ne pats maloniausias ir patraukliausias vaizdas. Nuo šių metų gegužės 1 d. šios srities darbuotojas vadinamas apskaitą tvarkančiu asmeniu.

Įvaizdis pasikeitė ne tik todėl, kad kažkas būtent to siekė, bet pasikeitė paties darbo funkcijos: anksčiau darbuotojai ateidavo į darbą ir skęsdavo tarp dokumentų, kuriuos reikėdavo apdoroti, o namo išeidavo nepasisėmę naujų žinių. Nors ir kompiuteriai atsirado XIX a., didžiausias proveržis šioje srityje įvyko palyginus neseniai, maždaug prieš 20-30 metų, kai nuobodžiausios funkcijos buvo perimtos kompiuterių ir kitų procesų.

Dar prieš 8-10 metų žmonės dažnai įsivaizduodavo, kad buhalterio darbas bus nuobodus, reikės atlikti besikartojančias užduotis, tačiau šiandieną daug nuobodžių ir paprastų funkcijų atlieka kompiuteriai. Tokiems rezultatams reikia nemažai resursų, investicijų, gerų kompiuterių, sistemų, procesų, skaitmenizavimo sprendimų. Jei kompanijoms tai pavyksta, „žiaurioji“ procesų dalis bus suautomatizuota ir darbuotojai bus labiau analitikai, nei tiesiog buhalteriai ar apskaitininkai.

Ar finansų specialistams ateityje reikės turėti aukštą IT žinių lygį?

Tikrai taip. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gali pasitaikyti visokių iššūkių, tačiau Lietuva yra gera šalis dėl gero interneto, aukšto kompiuterinio raštingumo lygio – kalbant apie procesus, tai mums padeda judėti greičiau nei kai kurioms kitoms Europos šalims. Taigi, finansininkas privalo ruoštis specialiose mokyklose, įgyti aukštą kompiuterinį raštingumą ne tik tam, kad mokėtų elgtis „Excel“ programa, bet ir tam, kad gaudytųsi sistemose, įgytų intuityvumą kaip įmanoma anksčiau.

Ar mūsų mokymo įstaigos paruošia kompetentingus specialistus darbo rinkai?

Taip, paruošia, gerėja kokybė bei paruošimas praktiniam darbui. Bent universitetuose ir mokyklose yra daug teorijos, o praktikos, ypač kompiuterinio raštingumo klausimu, galėtų būti gausiau. Galų gale, žmonės ruošiasi ir namuose – žaidžiant žaidimus ir panašiai gaunami tam tikri įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti darbe.

Gerą specialistą galima atpažinti iš Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) pažymėjimo – ten laikomi nelengvi egzaminai, tad jei kandidatui pavyko, iškart aišku, kad jis yra patikrintas ir kvalifikuotas. Kaip bebūtų, tai nėra oficialu, toks pažymėjimas yra nebūtinas, tačiau buhalterių visuomenėje jis pripažįstamas. Finansininko specialybė yra amatas – to išmokstama.

Šiuo metu daug ko mokomasi socialinių tinklų platformose, pavyzdžiui, „YouTube“. Ar įmanoma taip išmokti ir apskaitos/buhalterijos?

Manau, kad viskas įmanoma, tačiau gali būti neramu „YouTube“ besimokinusiam žmogui leisti tvarkyti didesnių įmonių apskaitą, deklaruoti mokesčius – būtent todėl Lietuvoje tai yra iššūkis, mat be sertifikato nėra lengva palyginti ar patikrinti, kuris specialistas yra geras.

Aišku, kad apskaitininkas turi būti ir analitikas, ir IT specialistas, ir turėti tam tikrų įgūdžių. O kaip su klientų poreikiais?

Poreikiai, priklausomai nuo situacijos, auga kasmet. Klientai, atsirinkdami apskaitos kompanijas jau žino, ko nori, ko prašyti – automatizacija yra itin aukštoje poreikių vietoje. Palyginus su situacija prieš 5-10 metų, klientai dabar yra išties gerokai reiklesni. Anksčiau svarbiausia būdavo ramus nakties miegas žinant, jog su finansais viskas tvarkoje, tačiau dabar tai visiškai įprasta, klientai nori daugiau.

Žinoma, iš darbuotojo pusės sunkiau jei darbuojiesi įmonės viduje, o tuo tarpu patekus į apskaitos kompaniją patenki ir į bendruomenę, kvalifikuojiesi, įgauni informacijos, žinių, svarbu viską daryti laiku. Jaučiasi įvykusio virsmo pasekmės – žmonės nuoširdžiai nori dirbti apskaitos kompanijose, nori mokytis, vykdyti projektus, dirbti su užsienio šalimis bei dalintis tais pačiais iššūkiais su kolegomis.

Tad bendraujant su užsieniu automatiškai atsiranda užsienio kalbos žinių poreikis?

Taip, dėl neaiškių priežasčių šiuo metu geras anglų kalbos žinių lygis yra deficitas. Vėlgi, prieš maždaug 5-6 metus, atrenkant kandidatus, anglų kalbą mokėdavo apie 80 procentų. Dabar – gal tik 50. Gali būti, kad tai yra tų pačių paslaugų centrų įtaka – jie prisitraukia žmones, nors iš kitos pusės - tuo pačiu verčia pasitempti ir mus. Reikiamos kvalifikacijos gauti išties sunku.

Prieš keletą metų, ko gero, buvo sunku įsivaizduoti apie „svetimą“ samdomą apskaitininką. O kaip yra dabar? Ar dar samdomi vidiniai buhalteriai?

Kad ir kaip keistai benuskambėtų, labai pagelbėjo COVID-19 pandemija. Per tą laikotarpį pastebėta, jog įmonės, su kuriomis esame bendravę anksčiau, kurios turėjo įprotį turėti vidinį žmogų dėl savo pačių patogumo, turėjo organizuotis nuotolinį darbą – visa tai pagelbėjo apskaitos kompanijoms. Žinoma, vis dar yra vadovų, kurie tebenumato šalia būsiantį žmogų, bet kuo toliau, tuo tokių atvejų yra mažiau. Dabar ieškoma kokybės, efektyvumo, pakeičiamumo, tęstinumo, tvarumo. Tai galima pajusti ir iš klientų – jie nebe taip pririšti biuruose, o anksčiau buvę smarkiai pririšti jau tampa lankstesni.

Kokie to pliusai ir minusai?

Minusai tokie, kad anksčiau sukurtas ryšys tampa visiškai nuotoliniu. Kita vertus, jis yra atrandamas – ryšys su žmogumi išorėje gali būti gvildenamas per skambučius, susitikimus papusryčiauti ar papietauti. Pliusai – begalinis kompetencijų ratas. Žinai, pas ką eiti skirtingais klausimais, egzistuoja begalinės augimo galimybės. Svarbu ir pakeičiamumas ligos atveju bei nenutrūkstamas operacijų vykdymas.

Taigi, ar robotai pakeis buhalteriją?

Tikrai ne. Jau prieš maždaug 15 metų klientai, pažįstami, media diskutuodavo panašiomis temomis. Taip, neįdomias funkcijas jau dabar perima kompiuteriai, jei dar ne, laikas jas perduoti – taip pigiau, o ir klaidų mažiau. Finansininko profesija, kaip tik, tapo tik įdomesnė ir patrauklesnė.

Laidą „Verslo pulsas" pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben". Daugiau informacijos apie „Lewben" ir jų Verslo akademiją rasite lewben.com

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

Jurate plati718
2022 m. lapkričio 30 d.