XIX a. penktajame dešimtmetyje vengrų pianistas Ferenzas Lisztas skambindavo taip energingai, kad nutrūkdavo fortepijono stygos. Moterys jį dievino. Per koncertus jos šaukdavo ir alpdavo, o pasibaigus pasirodymui ir Lisztui nulipus nuo scenos, jos persekiodavo pianistą virtuozą, vildamosi gauti jo pirštinę ar nosinę. Nėra abejonės, kad Lisztas buvo vienas populiariausių tų laikų muzikų. Po audringo jo pasirodymo Paryžiuje vokiečių poetas ir literatūros kritikas Heinrichas Heine pirmą kartą pavartojo terminą „listomanija“, apibūdindamas juo Liszto gerbėjas, kurias ištinka tam tikra isterija
Komentarai
Bendravimo taisyklės