Karantino metu šventinis laikotarpis kai kam buvo tikrai siaubingas – negalėjome susitikti su šeimos nariais, švęsti kartu gražiausių švenčių prie vieno stalo, apsikabinti, diskutuoti.
O kai kam paskutiniai keli metai buvo it ramybės dovana. Juk kaip tik karantino įpareigoti galėjome likti tiesiog namuose. Nereikėjo galvoti, kaip čia bus susitikus, ar nereikės veltis į nemalonias diskusijas, nereikės leisti laiko su tais, kurie įkyriai kišasi į mūsų gyvenimą, nereikės organizuoti visos vaikų logistikos šeimoms: kas, pas ką, kokiu metu.
Ir štai dabar, atviromis sienomis, vėl susidursime su įvairiais iššūkiais. Kartais patys negalėsime pasakyti NE, o kartais vedini kaltės jausmo nurysime karčius žodžius ir... mažų mažiausiai pavargsime.
Kaip galime tam pasiruošti? Apie tai – šios dienos komentare.
Komentarai
Bendravimo taisyklės