Prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė kritikos, nes nenurodė, kad priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai. Nors šalies vadovas labiausiai peikiamas ne dėl paties fakto, o dėl tokios informacijos slėpimo, užvirė diskusijos, ar normalu, kad Lietuvai vadovauja buvęs Komunistų partijos narys. Visgi, netrūksta ir pamąstymų, kad kur kas svarbiau būtų žinoti, ar šaliai vadovaujantys asmenys sovietmečiu nebendradarbiavo su KGB, tačiau pagal dabartinę tvarką, tokią informaciją visuomenė sužinos tik 2090-aisiais. Dar 2015-ais metais Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialios tarnybos bendradarbius bus slapta saugomi net 75-erius metus. Kodėl šiuos lietuvių sąrašus nutarta įslaptinti, kai kaimyninės valstybės paviešino visus bendradarbiavusius asmenis? Gal dabartinė geopolitinė situacija verčia dar kartą persvarstyti šių sąrašų paviešinimą? O kiek tiesos teorijose, kad dalis tokių sąrašų apskritai sunaikinti?
Diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto politologu Bernaru Ivanovu ir buvusia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktore Terese Birute Burauskaite.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2025 m. gegužės 20 d.
2025 m. gegužės 16 d.
2025 m. gegužės 22 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės