Daugelis sutiks, kad šiais laikais dezinformacijai labai padeda kiekvieną gyvenimo sferą apraizgę socialiniai tinklai. Juose papuolame į socialinius burbulus, nebematome kitaip pasaulį suvokiančių žmonių, susikuriame savo, realybės neatitinkantį, pasaulį. O kur dar kiekvieno socialinio tinklo naudojami algoritmai, padedantys pastebėti tik tai, kas atitinka mūsų nuomonę, prisidedantys prie dar didesnio realybės iškreipimo.
Prasidėjus pandemijai, įprastą socialinį gyvenimą dar sparčiau keitėme į internetinį. Mokslininkų teigimu, tai padėjo itin stipriai kerotis sąmokslo teorijoms, sklisti propagandai ir dezinformacijai. Pandemija nuslopo, bet prasidėjo karas. Infodemija tęsiasi toliau. Kaip socialiniai tinklai padeda plėtotis dezinformacijai? Ar dėl nevaldomų socialinių tinklų skyla visuomenės? Kaip socialinių tinklų kūrėjai stengiasi užkirsti kelią jų tinkluose skleidžiamai propagandai ir melagienoms? O gal toks ribojimas prieštarauja demokratinei teisei į savą nuomonę? Kokią reikšmę socialiniai tinklai užima Rusijos karo Ukrainoje kontekste?
Diskutuojame su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesoriumi Andriumi Šuminu ir komunikacijos bei dezinformacijos specialiste, projektų vadove komunikacijos agentūroje „Fabula Rud Pedersen Group" Indre Vareikyte.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. gegužės 24 d.
2025 m. gegužės 22 d.
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės