Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kaip keičiasi laisvas žodis?

05.05 Ketvirtadienis 09:07
Raigardas Musnickas

1904 metų gegužės 7 d. buvo panaikintas carinės Rusijos valdžios įvestas ir 40 metų gyvavęs lietuviškos spaudos draudimas. Dabar ši diena kasmet minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Po 1863 metais įvykusio ir numalšinto sukilimo, carinė valdžia Lietuvoje ėmėsi įvairių represijų bei naujų taktikų siekdama palaužti lietuvybės daigus. Šalia aktyvaus rusinimo per mokyklas, parapijinių mokyklų uždarymo, bažnytinio bei religinio gyvenimo suvaržymo, nuoseklaus rusų tautybės žmonių vežimo į Lietuvą prisidėjo ir lietuviškų knygų lotyniškomis raidėmis spausdinimo bei platinimo draudimas.

Paradoksalu, tačiau būtent šis laikotarpis vertinamas kaip tautiško lietuvių atgimimo pradžia. Būtent spaudos draudimo sąlygomis buvo išleisti ir pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ (1883–1886) ir „Varpas“ (1889–1905). Tai paskatino ir analogo pasaulio istorijoje neturinčio knygnešių fenomeno atsiradimą.

Skaičiuojama, kad nuo spaudos draudimo pradžios iki 1903 metų lietuviškais rašmenimis Mažojoje Lietuvoje, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1856 knygos.

Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, žiniasklaidos analitikas, istorikas Andrius Vaišnys, filosofas, politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

srtrf logo155

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Komentarai


Naujausi epizodai