Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kokio rinkėjų aktyvumo tikėtis Europos Parlamento rinkimuose?

2023-12-11, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa parodė: beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad jeigu kitą savaitę būtų surengti Europos Parlamento (EP) rinkimai, labai tikėtina, jog jie rinkimuose balsuotų. Tokie skaičiai gali kelti nuostabą, nes paskutinį kartą, kai EP rinkimai vyko atskirai nuo prezidento rinkimų, prie balsadėžių atėjo tik penktadalis rinkėjų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto prof. Ainė Ramonaitė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ siūlė naujausios apklausos skaičių nepriimti už gryną pinigą. Ji pateikė kelias priežastis, kodėl apklausų skaičiai dažniausiai neatitinka aktyvumo rinkimų metu.

„Visų pirma, yra seniai pastebėta, kad kai apklausose žmonių klausiama, ar jie balsuos, skaičiai visada būna didesni nei realybėje. Taip yra visose šalyse. Čia yra kelios versijos, kodėl taip yra. Vienas jų – žmonės nenori prisipažinti, kad nebalsavo arba nebalsuos, nes bendroji norma yra, kad balsuoti yra pareiga. Kita priežastis yra ta, kad iš dalies čia gali būti ir tam tikri reprezentatyvumo iškraipymai, nes apklausose dalyvauja žmonės, kurie yra aktyvesni, o tie, kurie yra atitolę nuo politikos, nuo valstybės arba šiaip įtarūs ir nepasitikintys, dažniau vengia atsakinėti į apklausų klausimus. Lietuvoje yra dar yra viena priežastis. Mes turime pakankamai nemažai užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, kurie daug vangiau balsuoja. Šių žmonių aktyvumas yra nepalyginamai mažesnis, o apklausoje jų nepagauname, nes apklausiami yra Lietuvoje gyvenantys žmonės. Taigi tie, kurie gyvena užsienyje, nepatenka į tą apklausą.

Visos šios priežastys leidžia manyti, kad apklausų skaičius yra gerokai didesnis, nei bus realybėje. Aš pasižiūrėjau, kaip buvo atlikta apklausa. Joje apie dalyvavimą rinkimuose buvo klausta dešimties balų skalėje ir paskui paskaičiuota, kad jeigu asmuo atsakė nuo 6 balų iki 10 balų, reiškia tikėtina, kad jis balsuos. Taigi skalėje balsai išsiskaido: kai žmonės turi tokią didelę atsakymo skalę, jiems sunku susigaudyti, ką čia pažymėti. Reikėtų tiesiog, jog atsakymai būtų „Taip“ arba „Ne“, – aiškino A. Ramonaitė.

Nepaisant to, Vilniaus universiteto profesorė tikisi didesnio aktyvumo nei 2009 m. A. Ramonaitė akcentavo, jog aktyvumą rinkimų dieną nulemia daugybė faktorių, todėl iki rinkimų likus pusei metų aktyvumą prognozuoti tikrai sudėtinga.

„Reikia neužmiršti ir nuovargio faktoriaus, nes mes prieš EP rinkimus turėsime prezidento rinkimus. Jeigu bus du turai, po jų – EP rinkimai, atsiras tam tikras rinkiminis nuovargis. Tai tokia situacija gali šiek tiek pakišti koją. Bet aš manau, kad EP rinkimuose balsuos bent 30 proc. rinkėjų. Vis dėlto konkrečiai prognozuoti procentais gal dar ankstoka“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė.

Apklausa taip pat parodė, jog Lietuviai yra didžiausi Europos Sąjungos entuziastai – net 94 proc. apklaustųjų mano, jog narystė ES yra naudinga šaliai. Ainė Ramonaitė tokius aukštus skaičius aiškina plačia informacine kampanija bei išskyrė saugumą, kurį užtikrina buvimas Bendrijoje.

„Lietuvos gyventojų matoma nauda yra labai praktinė: ekonomikos kilimas, darbo vietos, subsidijos ir, žinoma, visų pirma – saugumas. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste visi supranta, kad buvimas ES kartu yra ir saugumo garantas. Yra ir informacinių lentelių, kai važiuoji ir matai, kad šitą kelią ar šitą bokštą finansavo ES ir tą naudą žmonės mato apčiuopiamai“, – komentavo A. Ramonaitė.

„Eurobarometro“ apklausos rezultatai taip pat rodo, jog Lietuvos gyventojai labiausiai tarp visų ES valstybių norėtų, kad Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste ES paspartintų naujų narių priėmimą. Šiam teiginiui pritaria 72 proc. apklaustųjų Lietuvoje, nepritaria – 20 proc. Kitos didžiausios ES plėtros entuziastės – Lenkija, Airija, Kroatija ir Ispanija.

BNS nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą