00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ką žinome apie Europos Parlamentą?

Atsisiųsti

Kodėl įšaldytas Rusijos turtas vis dar nepanaudotas?

2023-12-07, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainai kalbama nuo pat karo pradžios, tačiau antriems karo metams einant į pabaigą, Europos Sąjunga (ES) vis dar neatrado politinės valios bei teisinių būdų, kaip tai padaryti. Vien ES šalyse Rusijos užšaldytas turtas viršija 200 mlrd. eurų, tad ši suma reikšmingai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo. Belgijos, kurioje yra didžioji dalis Rusijos įšaldyto turto, ministras pirmininkas Alexander'is De Croo akcentavo, jog ieškoma sprendimų, kurie nedestabilizuotų tarptautinės finansų rinkos. Kiti ekspertai kalba, jog tai gali sumažinti pasitikėjimą euru, kaip tarptautine atsargų valiuta bei neigiamai paveiks Europos, kaip ekonominės partnerės, reputaciją.

Kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas neįžvelgė minėtų finansinių rizikų ir matė grynai teisinę problemą. „Aš manau, kad tai galbūt ne finansinių ar ekonominių rizikų išvengimo klausimas, o tiesiog tai yra pakankamai lėtas procesas, kuris reikalauja nemažai teisinių pastangų. Aš manau, kad problema galbūt yra labiau tame, kad tai yra ganėtinai unikalus atvejis, kuris tiesiog reikalauja labai kruopštaus, teisinio pasiruošimo ir supratimo, kaip būtų galima tokį turtą teisiškai konfiskuoti“, – teigė ekonomistas.

Jam antrino europarlamentarė Rasa Juknevičienė, kuri tikina, jog šiuo metu dėl teisinių sprendimų dirba geriausi teisininkai iš įvairių šalių: „dabar yra susibūrusi turbūt garsiausių pasaulio teisininkų grupė iš įvairių šalių. Studija jau yra parengta, kuri nurodo, kaip galima būtų teisiškai tai padaryti ir rasti teisinį kelią tokių pinigų paėmimui.“

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Inga Martinkutė paaiškino, su kokiomis teisinėmis kliūtimis susiduria ES bei kaip pastaroji galėtų teisiškai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

„Visų pirma tarptautinėje teisėje galioja imuniteto doktrina ir kyla klausimas, kokia apimtimi Rusijai priklausantis turtas turi imunitetą nuo bet kokio kitų valstybių panaudojimo bei įsikišimo. Tai šitas dalykas gali būti sprendžiamas keliomis priemonėmis. Iš vienos pusės, tos Vakarų valstybės, kurios prieštarauja ir nesutinka su tarptautinės teisės pažeidimais, kuriuos Rusija daro Ukrainoje, gali taikyti atsakomąsias priemones prieš Rusiją ir prieš jos turtą. Tos atsakomosios priemonės yra nukreiptos visų pirma į norą valstybę-pažeidėją priversti pakeisti savo elgesį. Tai reiškia, kad skatinama atsisakyti tarptautinės teisės pažeidimų, kurie yra vykdomi Ukrainoje. Ir tos atsakomosios priemonės gali būti labai įvairios, įskaitant ir turto konfiskavimą, ir kitų privilegijų atšaukimą arba netaikymą. Pavyzdžiui, įprastai teismai prieš užsienio valstybes negali inicijuoti bylų ir ieškinių todėl, kad užsienio valstybėms yra taikomas imunitetas, bet tas imunitetas yra tam tikra privilegija ir jeigu Rusija pati nepaiso tarptautinės teisės Ukrainoje, kitos valstybės gali atsisakyti Rusijai taikyti imunitetą būtent tuo pagrindu. Tai yra vienas kelias, kaip Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui. Kitas kelias yra per teisminius procesus. Yra inicijuota visa eilė bylų tarptautiniuose teismuose ir yra naujai steigiamas tribunolas tuo tikslu“, – aiškino teisininkė.

Pasak I. Martinkutės, viena iš pagrindinių teisinių problemų yra ta, jog nemaža dalis konfiskuoto turto priklauso Rusijos oligarchams: „kita vertus, aš manau, kad sunkumų taip pat sukuria tai, jog didelė dalis to Rusijos turto iš tikrųjų yra oligarchams priklausantis turtas, kuris yra Vakarų valstybėse. Problema ta, kad formaliai tas turtas nėra tiesiogiai priklausantis Rusijai, kaip valstybei, kuri yra atsakinga už neteisėtą agresiją prieš Ukrainą. Tai yra privačių asmenų turtas.“

Pasak teisininkės, norint išspręsti šią problemą, reikia parodyti, jog oligarchai yra tik formali priedanga (valstybės alter ego), o iš tikrųjų šis turtas yra valdomas Rusijos. Tačiau tai įrodyti, anot I. Martinkutės, tikrai nebus lengva.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekti laidą