Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

ES reforma: daugiau galių Parlamentui ir vienbalsiškumo atsisakymas Taryboje

2023-11-27, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Europos Parlamento nariai pateikė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos sutarčių keitimo. Rezoliucijai pritarė 291 EP narys, 274 buvo prieš, o 44 susilaikė. Europarlamentarai siūlo ES sprendimų priėmimą formuoti remiantis dvejų rūmų sistema, Parlamentui suteikti visavertę teisę inicijuoti teisės aktus, ko šiuo metu europarlamentarai negali daryti, bei lygiomis teisėmis su ES Taryba priimti ilgalaikį Bendrijos biudžetą.

Norima iš esmės peržiūrėti Europos Komisijos, kuri būtų vadinama Europos vykdomąja institucija, sudarymą, taip pat keisti Komisijos pirmininko rinkimų tvarką. Jį siūlytų EP, o tvirtintų Europos Vadovų Taryba, t. y. atvirkščiai nei daroma dabar. Komisijos pirmininkas turėtų galimybę pasirinkti kolegijos narius pagal politinius prioritetus, užtikrinant geografinę ir demografinę pusiausvyrą. Be to, siūloma iki 15-os riboti komisarų skaičių ir įvesti nepasitikėjimo jais mechanizmą.

Parlamentas taip pat siekia didesnio skaidrumo ES Taryboje skelbiant valstybių pozicijas teisėkūros klausimais. EP nariai ragina ES Taryboje daugiau sprendimų priimti kvalifikuota balsų dauguma ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Vienas iš šios reformos iniciatorių Guy Verhofstadtas teigė, jog Bendrija yra pakliuvusi į vienbalsiškumo spąstus, dėl kurių nesugeba priimti begalės svarbių sprendimų. Pasak politiko, ši reforma būtina norint įgyvendinti ES plėtrą.

Be to, EP nariai ragina aplinkosaugos klausimus spręsti ES lygmeniu, taip pat bendrai ES ir jos valstybių kompetencijai priskirti visuomenės sveikatą, civilinę saugą, pramonę ir švietimą. Kol kas šios sritys priklauso išimtinei ES valstybių kompetencijai. Siūloma taip pat stiprinti ES įtaką energetikoje, užsienio, saugumo, gynybos ir išorės sienų bei tarpvalstybinės infrastruktūros srityse.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius palaiko šias reformas. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ jis teigė, jog ES priėjo etapą, kai pataisos yra būtinos.

„Matome, kad pačios Bendrijos funkcionavimas nėra labai darnus. Priminsiu pavyzdį apie politinį sprendimą dėl sankcijų, kada viena valstybė galėjo visus laikyti įkaitais ir reikalauti kažkokių išimčių bei apskritai griauti ES vienybę šiuo klausimu. Antras dalykas yra Bendrijos plėtra – mes nuo 27 narių greitai galime išsiplėsti iki 35 ir galbūt dar daugiau. Tai žiūrėkite, kiek atsiras įvairių balsavimų ir panašiai. Ir kas gali žinoti, ar nebus kito Orbano. Ir jis gali būti ne vienas. Taigi, tam tikros pataisos yra reikalingos, kad ES funkcionavimas, ypač – sprendimų priėmimas, būtų darnus“, – argumentavo P. Auštrevičius.

Jis sakė, kad nėra patenkintas dabartine sprendimų priėmimo procedūra, kuri pasižymi delsimu ir neefektyvumu, todėl vienbalsiškumo atsisakymas, pasak politiko, yra viena iš esminių priemonių norint padidinti ES įtaką pasaulyje. „Aš kartais esu, atvirai sakant, pakraupęs, kaip mes barstome savo politinį kapitalą, kaip mes delsiame, kaip mes esame neapsisprendę ir kaip mes atiduodame tokį svarbų politinį momentą, laiko momentą kitiems politiniams veikėjams. Aš manau, kad mes neturime komforto nedaryti nieko. Nereformuota ES bus dar lėtesnė, dar mažiau gerbiama, turinti mažesnę įtaką“, – Bendrijos pertvarkos neišvengiamumą akcentavo europarlamentaras.

Europarlamentaras taip pat pritaria platesnėms EP galioms, nes tai suteiktų daugiau įtakos piliečių išrinktiems politikams, o ne paskirtiems pareigūnams Europos Komisijoje. „Europiečiai nori daugiau skaidrumo, atskaitomybės. Nori, kad išrinkti atstovai turėtų tam tikrų galių, o ne kad klausimus spręstų paskirti pareigūnai EK arba Taryboje. Reikia sutikti, kad EP galios šiuo metu yra ribotos. Pavyzdžiui, jis gali kalbėti apie Europos biudžeto išlaidas, bet nieko negali kalbėti apie pajamas. EP neturi įstatymų kūrimo iniciatyvos. Ir, aš manau, kad ėjimas būtent šita kryptimi, t. y. stiprinant Parlamentą, kad apskritai jo rinkimai turėtų tikrą prasmę, o ne tik simbolišką politinį veiksmą, yra teisingas“, – kalbėjo europarlamentaras.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą