Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

EP siūlo mažinti pajamų nelygybę muzikos transliacijos platformose

2023-12-04, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Interneto bei skaitmeninių technologijų atsiradimas ir plėtra iš esmės pakeitė muzikos industriją. Anksčiau pirktos kompaktinės plokštelės tapo atgyvena, nes dabar tik už kelis eurus kainuojančią prenumeratą galima klausytis muzikos iš viso pasaulio per tokias programėles kaip „Spotify“ ir kt. Muzikos transliacijos sudaro 67 proc. pasaulinių muzikos sektoriaus pajamų, o metinės pajamos siekia 22,6 mlrd. eurų. Ši revoliucija muzikos industrijoje lėmė tam tikrus teigiamus pokyčius. Visų pirma šios platformos sumažino piratavimą. Visgi, europarlamentarai pastebėjo, jog nors platformos dominuoja muzikos rinkoje ir pastaruosius aštuonerius metus nuolat auga, šiam sektoriui netaikomos jokios ES taisyklės.

Taigi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas priėmė rezoliuciją dėl autorių padėties ir kultūrinės įvairovės mažėjimo Europos muzikos transliacijų srityje. Rezoliucijoje, priimtoje 23 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 1 susilaikius, komiteto nariai ragina spręsti sektoriaus disbalanso problemą, nes šiuo metu dauguma autorių gauna labai mažas pajamas. Europarlamentarai teigia, kad šiuo metu taikomos „iki skaitmeninio autorinio atlyginimo normos“ turi būti peržiūrėtos, ir smerkia „payola“ schemas, verčiančias autorius sutikti su mažesnėmis pajamomis arba jų išvis negauti mainais į didesnį žinomumą.

Europarlamentarai pastebi, jog padėtį muzikos industrijoje sunkina tai, kad mažėja bendra muzikos produktų vertė, o pajamos sutelktos didžiųjų leidybinių bendrovių ir populiariausių atlikėjų rankose. Taip pat keliami klausimai dėl dirbtinio intelekto kuriamo turinio augimo. Europarlamentarų nuomone, specialus ženklas turėtų informuoti auditoriją apie dirbtinio intelekto sukurtus kūrinius.

Koncertų organizatorius bei grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ atkreipė dėmesį į tai, jog iki tokių platformų, kaip „Spotify“ atsiradimo muzikos industrija buvo gilioje krizėje, nes tokios programėlės, kaip „Napster“, leido muzikos klausytis nemokamai. Tiesa, jis pripažino, jog didžioji pajamų dalis atitenka pagrindiniams rinkos žaidėjams. „Ne paslaptis, jog daugelio muzikos klausymosi platformų bendri akcininkai yra didžiosios leidybinės firmos. Taip buvo padaryta tam, kad tokios programos, kaip „Spotify“, turėtų teisę naudoti leidybinių firmų katalogą, o tai yra žymiausių atlikėjų muzika. Tai, be abejo, šios kompanijos padarė taip, jog daugiausia pajamų atitektų būtent leidybinėms kompanijoms ir jų atlikėjams“, – aiškino V. Diawara.

Visgi jis pabrėžė, jog dabar atlikėjai daug lengviau gali pasiekti savo klausytojus, nes muzikos industrija tapo globalia ir demokratiškesne. Anksčiau, pasak grupės „Skamp“ nario, atlikėjas buvo visiškai priklausomas nuo radijo ir leidybinės kompanijos, o dabar išpopuliarėti galima ir įrašius muziką namuose. Kaip puikų to pavyzdį jis paminėjo atlikėją dj nevykele.

V. Diawaros teigimu, už milijoną perklausų „Spotify“ sumoka apie 4 tūkst. dolerių, tačiau pagrindinės Lietuvos atlikėjų pajamos yra iš koncertų.

Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė pozityviai įvertino EP iniciatyvą bei atkreipė dėmesį į pajamų nelygybę muzikos transliavimo platformose. „Tie didesni atlyginimai atitenka labai populiariems autoriams. Mažiau populiarių autorių atlyginimai didėja neženkliai. Nežinau, ar daug kam žinomos tas faktas, bet tyrimas parodė, kad 93 proc. „Spotify“ atlikėjų turi mažiau nei 1 000 klausytojų. Situaciją blogina algoritmų naudojimas, taip pat kliūtys, kurias sukelia populiariausi grojaraščiai. Dabartinis skaitmeninio pajamų šaltinio padalijimas rodo, kad 30 proc. prenumeratorių mokamos kainos lieka paslaugų teikėjui, 55 proc. atitenka įrašų kompanijoms bei atlikėjams ir tik 15 proc. atitenka autoriams. Taigi, reikia didinti autorių dalį ir apskritai kelti muzikos vertę“, – teigė L. Baškevičienė.

Anot jos, tokios platformos kaip „Spotify“ savo algoritmų pagalba gali nuspręsti, kokios muzikos yra klausomasi mažiau, o kokios – daugiau. „Tose platformose iš principo siekia būti visi autoriai ir atlikėjai. Bet platformos yra galios pozicijoje. Visi jose siekia būti, bet tam tikros taisyklės, ribojimai ir algoritmai padaro taip, kad tavęs galbūt klausys labai mažai žmonių“, – apie platformų turimą galią kalbėjo L. Baškevičienė.

Asociacijos LATGA direktorė tikisi aršaus muzikos transliavimo platformų pasipriešinimo naujiems reguliavimams, tačiau kartu tikisi, jog autorių situacija bent minimaliai pagerės.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą