Už sankcijų apėjimą – bendros minimalios bausmės visoje ES
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjunga priėmė 13 sankcijų Rusijai paketų. Vis dėlto Europos Komisija pastebėjo, kad šios politikos efektyvumą smarkiai sumažina sankcijų apėjimas ir netolygus jų įgyvendinimas atskirose šalyse narėse. Europarlamentas Petras Auštrevičius pastebi, jog kai kurios šalys sąmoningai vengia bausti verslus už vykdomą prekybą su Rusiją.
„Sankcijų politika yra vykdoma tokiu būdu: sankcijos yra priimamos ES lygmeniu, tačiau valstybėms narėms reikia tas sankcijas įgyvendinti. Ir čia prasideda didžiulė įvairovė veiksmų bei požiūrių ir apskritai, kaip valstybių narių politikai vertina sankcijų įgyvendinimą. Tai sukelia lengvą chaosą. Įvairių valstybių narių požiūris į sankcijų Rusijai įgyvendinimą yra labai įvairus. Vienos sankcijas įgyvendina labai sparčiai, o kitos bando ne tik kad atidėti įgyvendinimą, bet ir laikosi užmerktų akių politikos prieš vietos verslininkų bandymus ir toliau uždarbiauti“, – Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ kalbėjo politikas.
Atsižvelgdami į tai, Europos Parlamento nariai patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama suderinti ES sankcijų įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Direktyvoje nustatytas bendras pažeidimų apibrėžimas bei minimalios bausmės už pažeidimus.
P. Auštrevičius papasakojo, kokios bausmės laukia ES verslo, kuris vis dar uždarbiauja prekiaudamas su Rusija: „šia direktyva siekiame, kad būtų nustatytos minimalios ir suvienodintos bausmės už sankcijų apėjimą arba netgi dalyvavimą apeinant sankcijas. Numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, kadangi anksčiau valstybių narių teisynuose sankcijų apėjimas buvo labai įvairiai traktuojamas. Numatyta, kad jeigu padaryta žala siekia 100 tūkst. eurų, tai čia jau yra baudžiamoji atsakomybė. O jeigu suma iki 10 tūkst. eurų, galima administracinės atsakomybė. Bet svarbiausia tai, kad nustatomos minimalios baudos. Įmonėms, kurios įsitraukia į sankcijų apėjimą, bus skiriama iki 5 proc. metinės apyvartos dydžio bauda arba iki 40 mln. eurų, jeigu tai yra susiję su tarptautinių kompanijų dalyvavimu tokiame sankcijų apėjime“, – aiškino europarlamentaras.
Politikas įspėjo, kad atsainus tam tikrų valstybių požiūris į sankcijų įgyvendinimą išliks, tačiau jis pabrėžė, kad dabar EK stebės, kaip valstybėms sekasi vykdyti naują direktyvą. „Kuo labiau į pietus ir į vakarus, pasiryžimo skubiai ir griežtai įgyvendinti šią direktyvą ir apskritai visą ES sankcijų politiką yra mažiau. Bet dabar atsiranda baudžiamojo persekiojimo bei kitos privalomojo pobūdžio nuorodos. EK turės stebėti kaip įgyvendinama ši direktyva“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Kalbant apie efektyvią sankcijų politiką, dar vienas galvos skausmas – trečiosios šalys, per kurias vyksta prekyba su Rusija. Nuo karo pradžios ES eksportas į tokias šalis, kaip Kazachstanas ar Kirgizija, smarkiai išaugo. P. Auštrevičius tikino, kad naujoji direktyva leis bausti įmones ir už vykdomą prekybą per trečiąsias šalis, tačiau šalys susidurs su įrodymų surinkimo problema. „Mes turime suprasti, kad įgyvendinimas susijęs su įrodymais ir su konkrečiais atvejais, kurie turi būti atskleisti. Kol kas mes girdime daug visokių kalbų, gąsdinimų ir priekaištus toms trečiosioms valstybėms. Jie yra pagrįsti. Tos valstybės nėra šventos ir labai plačiai dalyvauja sankcijų apėjime“, – teigė P. Auštrevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės