Kaip ES gerins platformų darbo sąlygas?
Europos Sąjunga tęsia kovą prieš netinkamas darbo sąlygas platformų darbuotojams. Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama pagerinti platformų darbą dirbančiųjų darbo sąlygas. Platforminio darbo direktyva siekiama užtikrinti, kad tokį darbą atliekančių žmonių užimtumo statusas būtų klasifikuojamas tinkamai, o taip pat užkirsti kelią fiktyviam savarankiškam darbui.
Kaip Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ sakė Europos profesinių sąjungų konfederacijos vicepirmininkė Inga Ruginienė, platforminis darbas itin išplito visoje Bendrijoje. Suvokus, kad tai nėra specifinės kiekvienos šalies problemos, imtasi platforminį darbą reglamentuoti visos Sąjungos mastu. Tai itin svarbu ir Lietuvai, kurioje platforminį darbą dirbančių žmonių skaičius nuolat auga.
„Pirmiausia, ko mes siekiame šiuo reglamentavimu, tai pagaliau parodyti, jog platformų darbuotojai nėra tik verslo partneriai, žmonės, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, kaip kad iki šiol buvo traktuojama. Ilgą laiką buvo neigiama, kad tai yra įprasti darbo santykiai. Dabar aiškiai deklaruojame, kad nemaža dalis šių darbuotojų turi darbo santykių požymių, darbdaviai, platformos savininkai, turi sudaryti normalias darbo sutartis, kurios užtikrintų darbo sąlygas darbuotojams, o darbuotojai turėtų turėti galimybę ginti savo teises“, – priežastis, dėl ko reikia šios direktyvos, vardino I. Ruginienė.
Jos teigimu, direktyva apibrėžia pagrindinius aspektus, kuriuos iki šiol neigėme. „Direktyvoje nustatomi penki kriterijai. Jeigu darbuotojas, atlikdamas vieną ar kitą funkciją, atitinka bent du iš jų, darbas pripažįstamas kaip su darbo sutartimi susijęs darbas. Tuomet, šis darbas įgyja visiškai kitą teisinę formą“, – nurodė ekspertė.
Greitai ši direktyva turėtų pasiekti nacionalinius parlamentus, tačiau tikėtina, kad čia lauks kova su kapitalo interesais. „Mūsų verslininkams daug patogiau darbuotojus turėti kaip verslo partnerius, susaistytus tarpusavyje civiliniais santykiais. Tuomet ir susitarimai yra visiškai kito lygmens. Darbo teisėje suprantame, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė, ir tų lygiaverčių derybų dėl darbo sąlygų, darbo kainos negali būti, bet civiliniuose santykiuose dvi pusės yra lygiaverčiai partneriai. Jei darbuotojas su darbo sutartimi turi visas socialines garantijas ir moka mokesčius, gali savo teises ginti tiek darbo ginčų komisijoje, tiek eidamas į teismą, civiliniai santykiai garantuoja verslo sutartį“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovė.
Anot I. Ruginienės, tai ne tik neteisinga, bet apskritai turėtų būti negalima. „Įsivaizduokime situaciją, jei jums neišmokėtas darbo užmokestis, tai turite samdyti gerą advokatą, eiti teisminiu keliu ir, matyt, tik per kelerius metus išieškoti darbo užmokestį. Tai yra visiškai nelygiaverčiai dalykai. Tuo labiau, dar darbo sauga ir sveikata, kas bus atsakingas už tai, jei esi verslo partneris? Kai esi verslo partneris pats esi atsakingas už viską.
O štai už darbuotojus su darbo sutartimi atsakomybę prisiima darbdavys, jie aprūpinami darbo įrankiais, drabužiais, užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos. Skirtumai – itin dideli. Dėl to labai svarbu pasakyti, kad ne visi darbai gali būti susaistyti verslo santykiais. Jei darbuotojas dirba samdomą darbą, ką direktyva ir nurodo pripažinti, tai atitinkamai turi būti
ir tinkamos darbo teisės bei sąlygos“, – teigė ji.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės