Europos liaudies partijos prioritetai – saugumas ir ekonominis konkurencingumas
Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.
Šioje Žinių radijo „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ laidoje apžvelgiame Europos liaudies partijos (ELP) rinkimų manifestą. Šiame dokumente dominuoja saugumo ir migracijos politikos bei Europos ekonominio konkurencingumo temos.
Europos dešiniųjų partija ragina smarkiai sustiprinti Europos gynybinius pajėgumus. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi būti pasiruošusi scenarijui, kuriame ES nebetektų JAV saugumo teikiamų garantijų. Viena iš Amerikos paramos sąlygų, pasak dešiniųjų partijos, yra pačios Europos didesnis indėlis į gynybą.
ELP siūlo tris etapus Europos gynybiniam potencialui didinti. Pirma – siūloma stiprinti Europos gynybos pramonę, gaminant ginklus, paremtus naujausiomis technologijomis (tokiomis kaip DI), sukuriant bendrąją gynybos rinką bei valstybėms narėms teikiant pirmenybę Europoje pagamintai karinei įrangai. Bendro skolinimosi gynybai idėja dokumente nėra minima.
Antra – ELP akcentuoja būtinybę didinti bendradarbiavimą tarp ES šalių gynybos klausimais. Dokumente siūloma gerinti karinį mobilumą bei įsteigti už saugumą ir gynybą atsakingo komisijos nario postą.
Galiausiai ilgalaikėje perspektyvoje ELP nori sukurti „Europos gynybos sąjungą su integruotomis Europos pajėgomis sausumoje, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir ore.“ Tokios pajėgos, kaip rašoma rinkimų manifeste, turėtų papildyti nacionalines kariuomenes.
Migracijos politika buvo viena iš karščiausių temų šią EP kadenciją. ELP sveikina pasiektą kompromisą dėl migracijos reformos. Vis dėlto, nepaisant jau sugriežtintos prieglobsčio suteikimo politikos, partija nori dar labiau stiprinti valstybių sienų apsaugą, idant „Europos gebėjimai“ priimti migrantus nebūtų viršyti. Dokumente siūloma patrigubinti „Frontex“, kuri rūpinasi sienų ir pakrančių apsauga, pajėgas – nuo dabartinių 10 tūkst. iki 30 tūkst. darbuotojų. Taip pat dešinės partija pasisako už „esminį Europos prieglobsčio teisės pakeitimą“. Partija siūlo galimybę migrantams prieglobstį suteikti trečiosiose šalyse, kurios atitiks saugios šalies koncepciją. Iš esmės tai reiškia, kad pabėgėliams, atvykusiems į Europą, gali būti suteiktas prieglobstis už ES ribų, pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalyse. Panašus modelis, nors ir sulaukė daug kritikos, buvo priimtas Jungtinėje Karalystėje.
ELP taip pat siūlo spręsti problemas pačiame Afrikos žemyne, pasirašant paktus, kurie numatytų Europos investicijas šio žemyno šalyse. Panašios sutartys su Egiptu ir Tunisu buvo pasirašytos dar šios kadencijos metu, tačiau reikšmingų rezultatų kol kas neatnešė.
Galiausiai rinkimų manifeste didelis dėmesys skiriamas Europos ekonominiam konkurencingumui. Dokumente pabrėžiamas sumenkęs ES vaidmuo pasaulinėje ekonomikoje, kai tuo tarpu pagrindinių konkurentų, t. y. JAV ir Kinijos, įtaką išaugo. Partijos manymu, konkuruoti leistų strateginių sektorių apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos. Veikiausiai čia turimos omenyje subsidijuojamos kiniškos prekės, pavyzdžiui, elektromobiliai. Be to, akcentuojamas poreikis remti Europos pramonę ir vietinę gamybą.
ELP manymu, ekonomikos augimas priklausys nuo sėkmingos bendrosios rinkos, todėl ją norima dar labiau gilinti. Partija pasisako už kapitalo rinkų sąjungą. Taip pat siūloma didinti Europos elektros energijos ir dujų rinkos integraciją, kas, kaip teigiama, leistų sumažinti energetikos kainas.
Nors pastaruoju metu ELP buvo daug kritikuojama dėl pasipriešinimo Žaliojo kurso politikai, rinkimų manifeste teigiama esą partija yra pilnai įsipareigojusi ilgalaikiams žaliosios transformacijos tikslams. Žaliąjį kursą ir Europos ekonominį konkurencingumą centro dešinės partija mato kaip dvi to paties medalio puses. Dokumente pabrėžiamas finansinių paskatų poreikis įmonėms, ypač mažam ir smulkiam verslui, prisitaikant prie žaliosios transformacijos. ELP kaltina žaliuosius ir socialistus ideologiniu Žaliojo kurso interpretavimu ir teigia, jog „inžinieriai, o ne politikai, kartu su rinka turėtų nuspręsti“, kokiu būdu Europa turi judėti, siekiant tapti klimatui neutraliu žemynu.
Rinkimų manifeste taip pat akcentuojama kovos su smurtu prieš moteris svarba. Partija ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją visose ES šalyse. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, neratifikavusi šios konvencijos.
Savo kandidatu į Europos Komisijos pirmininko postą ELP išrinko šias pareigas dabar užimančią Ursula von der Leyen.
Jei būtų išrinkti, šios europinės partijos frakcijoje dirbtų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai.
European People's Party nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės