ES sprendžia migracijos problemą skirdama lėšų Šiaurės Afrikos šalims
Europos Sąjunga skirs 7,4 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Egiptui. Planuojamą paketą sudaro dotacijos ir paskolos iki 2027 m. pabaigos. Tikimasi, jog finansinė pagalba leis stabilizuoti ekonominę padėtį bei sumažinti nelegalios migracijos srautus į ES per Viduržemio jūrą.
Bendrija jau turi panašius susitarimus su kitomis Šiaurės Afrikos valstybėmis: Mauritanija ir Tunisu. Žmogaus teisių organizacijos ir dalis europarlamentarų sukritikavo tokią Europos Komisijos politiką. Jų teigimu, ES nesugebės užtikrinti, kad šiose šalyse nebūtų pažeidžiamos migrantų žmogaus teisės.
Vis dėlto europarlamentarė Rasa Juknevičienė gina tokią ES politiką. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ ji teigė, jog tai vienas iš būdų, kaip spręsti nelegalios migracijos problemą, kol dar migrantai nepasiekė Pietų Europos krantų. „Aš manau, kad reikalinga bent jau bandyti susitarti su Šiaurės Afrikos šalimis tam, kad migrantų srautai būtų stabdomi kitoje Viduržemio jūros pusėje. O ne tokiu būdu, kaip kad siūlo žalieji ir kairieji, kad tiktai priėmę migrantus į Europą mes spręstume, ką su jais daryti“, – kalbėjo politikė.
Paklausta, ar ES sugebės užtikrinti, kad skiriami pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, R. Juknevičienė teigė, jog už tai yra atsakingos tos institucijos, kurios prižiūri, kaip ES lėšos naudojamos: „yra specialios kontrolės, audito ir kitos institucijos, kurios nuolat atlieka šią kontrolę. Tikrai nėra taip, kad visos lėšos yra iššvaistomos, kaip kartais teigiama. Yra už tai atsakingi žmonės, kurie mato kiekvieną pinigų judėjimą, pasižiūri, kur tie pinigai nukeliavo ir koks yra galutinis rezultatas. Aišku, aš nesakau, kad visiškai viskas nukeliauja pagal tai, kaip buvo suplanuota.“
Europarlamentarė pripažįsta, kad Šiaurės Afrikos šalyse migrantų padėtis iš tiesų gali pablogėti, tačiau, jos nuomone, šiuo metu būtina prioretizuoti Europos saugumą ir stabilumą. „Taip, ten režimai nėra demokratiniai ir nėra tie, kurie užtikrintų žmogaus teises, bet pabandykime įsivaizduoti, jeigu nieko nebūtų daroma. Ar nuo to būtų geriau? Aš manau, kad blogiau. Ši kritika rodo skirtumą tarp kairės ir dešinės Europos Parlamente. Žmogaus teisių aktyvistai kalba tiktai apie migrantų teises ir niekaip nekalba apie ES saugumą. Aš nekalbu čia apie tą dalį migrantų, kurie bėga nuo karo. Kalbu apie ekonominius migrantus, kurie yra skatinami įvairių veikėjų veržtis į ES šalis. Pasižiūrėkit, kas darosi pietinėse Europos valstybėse. Ar mes norime, kad ES apskritai subyrėtų?“, – retoriškai klausė europarlamentarė.
Jos teigimu, pernelyg didelis dėmesys migrantų teisėms pasiekia atvirkščią rezultatą, nes tai leidžia iškilti radikalios dešinės partijoms Europoje. „Visi tokie kairiųjų reikalavimai dėl migrantų gimdo kraštutinę dešinę. Ir kai ateis į valdžią kraštutinė dešinė, gali nelikti ir pačios ES. Čia yra tiesioginis ryšys. Aš nesakau, kad nereikia gailėti tų žmonių ir kad nereikia sudaryti jiems sąlygų. Susitarimai ir yra tam, kad tie žmonės nebėgtų per jūrą į ES šalis. Galbūt galima būtų jiems padėti ten, kur jie gyvena“, – kalbėjo politikė.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės