ES sieks panaikinti oro taršą iki 2050 metų
Nuo oro taršos Europos Sąjungoje kasmet anksčiau miršta apie 300 tūkst. žmonių. Tai – didžiausią žalą žmonių sveikatai daranti problema, susijusi su aplinkosauga. Lietuvoje tai irgi didelė, tačiau plika akimi nematoma, problema, teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
„Oro kokybė neretu atveju neatitinka iškeltų lietuviškų normų, kurios, beje, yra keturis kartus didesnės, negu rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO). Mes savo standartus dažnu atveju atitinkam, tačiau tai nereiškia, kad oro kokybė yra gera. Labai stinga to, kad mes įvertintume oro kokybės įtaką sveikatai ir jos įtaką ekonomikai. Kai kalbama apie įtaką sveikatai, reikia turėti galvoje, kad oro tarša gali apsunkinti sveikatos būklę tų žmonių, kurie jau turi įvairių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, astmą, kvėpavimo takų, širdies darbo ir pan. Kai tu jau sergi ir dar įkvepi užteršto oro, tu savo ligą gali dar pagilinti. Žiūrint iš ekonominės perspektyvos, tai reiškia, kad kuo dažniau sergam, tuo mažiau einam į darbą ir tuo mažiau vertės sukuriame“, – Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė I. Budraitė.
Remdamasi 2018 m. aplinkosaugos konsultacijų įmonės „CE Delft“ atliktu tyrimu, I. Budraitė teigė, kad Lietuva dėl oro taršos kasmet praranda net 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Dėl oro taršos Lietuva per metus praranda apie 4 proc. BVP. Neigiamos pasekmės žmogaus sveikatai Lietuvoje kiekvienam asmeniui, nesvarbu, ar jis pensininkas, dirbantis ar vaikas, kainuoja po 1200 eurų. Tai būtent tiek mes išleidžiam vaistam ir tiek mes prarandam neidami į darbą“, – aiškino I. Budraitė.
Oro taršos kuriamą žalą sieks mažinti ir galiausiai panaikinti nauja Europos Sąjungos direktyva. Už aplinkosaugą atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle „X“ teigė, kad naujos taisyklės oro taršą pavers praeities problema. Konkrečiai – tokia ji turėtų tapti nuo 2050 m., kai šalys narės privalės pasiekti nulinės taršos reikalavimus. Tuo metu iki 2030 m. iškelti tikslai yra mažesni ir nesiekia PSO nustatytų rekomendacijų. I. Budraitės vertinimu, tai – pozityvus žingsnis į priekį, kurį jau seniai reikėjo žengti, tačiau kartu ir nepakankamai ambicingas. „Net ir sugriežtintos normos yra vis dar du kartus žemesnės, negu turėtų būti, jeigu norime išsaugoti sveikatą. Priežastis, kodėl tai nėra pakankamai ambicinga, yra ta, kad Europos Sąjunga žiūri ir į ekonominius argumentus, t. y. kaip tai paveiks pramonę, transporto sektorių ir panašiai. Viena vertus, galima sakyti, kad Europos Sąjunga žiūri pragmatiškai, bet, kita vertus, labai gaila, kad mes aukojame savo sveikatą vardan pinigų“.
„Galima pasidžiaugti, kad pagal tą naują reguliavimą atsiranda teisė kiekvienam žmogui kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti žalą, kurią sukelia valstybių narių netinkami ir nepakankami veiksmai mažinant taršą. Jeigu valstybės piktybiškai nesieks normų ir žmogus galės įrodyti, kad jis dėl to nukentėjo, jam turėtų priklausyti kompensacija. Teisę kreiptis ir ginčyti situaciją turės ne tik individualūs asmenys, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kurios turi daugiau ekspertizės“, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.
Pagal direktyvą šalys iki 2028 m. pabaigos turės paruošti planą, kaip jos žada pasiekti Europos Sąjungos iškeltus tikslus. I. Budraitės teigimu, didžiausi iššūkiai Lietuvai bus mažinti transporto ir energetikos sektorių sukuriamą oro taršą. „Mes vis dar neturime adekvataus kelių transporto taršos apmokestinimo, ir tai yra bėda. Šio sektorius sukuriama tarša auga. Kitų sektorių taršą pavyko sumažinti, o čia mes valios pristingam. Mano galva, reikėtų stipresnio ir griežtesnio automobilių taršos mokesčio. Antras dalykas, labai daug taršos randasi ir energetikos sektoriuje. Mes Lietuvoje, ypač vykstant karui Ukrainoje, labai suintensyvinome atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Bet vis tiek dar turim tokių atvejų, kaip kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuri pernai nusprendė miestą šildyti mazutu. Tokios priemonės nebeturėtų būti leidžiamos ir toleruojamos“, – komentavo I. Budraitė.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės