Ar reikėtų reformuoti „Frontex“?
Praėjusiais metais, liepos mėnesį prie Graikijos krantų nuskendo laivas, plukdęs migrantus. Skaičiuojama, kad per šią tragediją mirė virš 600 žmonių. Išsigelbėti pavyko tik nedaugeliui. Po šio įvykio Europos Sąjungos ombudsmenė Emily O'reilly pradėjo tyrimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ veiklos. Praėjus pusei metų Europos ombudsmenė paskelbė tyrimo rezultatus. Išvadose teigiama, jog pagal dabartines taisykles „Frontex“ negali visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su fundamentaliomis žmogaus teisėmis, ir yra pernelyg priklausoma nuo valstybių narių veiksmų, kai į nelaimę patenka laivai su migrantais.
Minėtos tragedijos atveju „Frontex“ pateikė keturis atskirus pasiūlymus padėti Graikijos valdžios institucijoms, tačiau leidimo negavo. Europos ombudsmenės teigimu, „Frontex“ agentūros veikloje yra akivaizdi įtampa tarp pareigos užtikrinti žmogaus teises ir pareigos padėti valstybėms narėms vykdyti sienų valdymo kontrolę. E. O'reilly siūlo „Frontex“ sustabdyti savo veiklą tose valstybėse narėse, kurios nuolat nesilaiko paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimų arba pažeidžia pagrindines žmogaus teises.
„Frontex“ vadovas kritiškai sureagavo į ombudsmenės tyrimo išvadas. Pasak jo, „Frontex“ yra sienų apsaugos, o ne paieškos ir gelbėjimo agentūra. Už vidaus reikalus atsakinga komisarė Ylva Johannson taip pat teigia, jog tyrimo išvados nerodo, jog reikėtų reformuoti „Frontex“.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, jog kaip ir Baltarusijos hibridinės atakos prieš Lietuvą atveju, taip ir nelegalios migracijos per Viduržemio jūrą atveju reikia kalbėti apie instrumentalizuotą migraciją, nes už jos stovi nusikalstamos grupuotės: „Viduržemio jūroje irgi yra kažkas panašaus. Pas mus čia veikia diktatoriai, o Viduržemio jūroje veikia nusikaltėlių grupuotės, kurios sąmoningai emigrantus vilioja ir gauna didžiulius pinigus, rizikuodami migrantų gyvybėmis. Tas grupes, beje, kontroliuoja taip pat ir Rusijos mafija, kuri yra įsikūrusi ypatingai Kipre ir kitur. Taip, kad irgi čia yra instrumentalizuota migracija.“
R. Juknevičienė pabrėžė, jog prieš kalbant apie platesnių įgaliojimų „Frontex“ suteikimą, būtina susitarti dėl išorinių sienų apsaugos politikos. Pasak politikės, svarbu ne tik keliaujančių migrantų teisės, tačiau ir piliečių teisė į saugumą savo valstybėje.
Europarlamentarės teigimu, svarbiausias ES tikslas migracijos politikoje turėtų būti nusikalstamų grupuočių veiklos Afrikoje užkardymas. „ES turi pasiųsti labai aiškią žinutę, kad ji netoleruos net ir bandymų sėsti į nesaugų laivą. Čia ne tik „Frontex“ atsakomybė. Čia reikia žymiai stipriau veikiančių saugumo struktūrų, kurios išaiškintų tas nusikaltėlių grupuotės ir užkardytų migraciją jau pačioje pradžioje. Aišku, kada vidury jūros skęsta žmonės, tada kiekvieno pareiga yra juos gelbėti.
Bet kaip padaryti, kad to nebūtų? Neatrodo, kad ES pakankamai tam skiria dėmesio ir sukurs mechanizmą, kaip atgrasyti nuo bandymų patekti į ES. Aš nekalbu karo pabėgėlius. Kalbus apie nelegalią, ekonominę migraciją, kuri turi būti stabdoma. Jeigu mes tiktai gelbėsime, o banditai žmones toliau veš iš viso Afrikos žemyno link Europos, tai nežinau, kiek reikės pajėgų ir lėšų duoti „Frontex'ui“. Vieni veš, o kiti gelbės. Europos Parlamente per šitą kadenciją sustiprėjo įsitikinimas, kad nelegalios migracijos srautus turime stabdyti visom priemonėm“, – kalbėjo europarlamentarė.
Per pastaruosius metus smarkiai išaugo nelegalios migracijos mastas per Viduržemio jūra. Tai lėmė ir išaugusį mirčių skaičių – per pastaruosius metus Viduržemio jūroje nuskendo virš 3 tūkst. migrantų.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės