Aplinkosaugininkė įspėja: intensyvus žemės dirbimas naikina dirvožemio ekosistemą
Europos Komisijos skaičiavimais, maždaug du trečdaliai dirvožemių ES yra prastos būklės. Tai Bendrijai kasmet kainuoja 50 mlrd. eurų. Siekdamas spręsti problemą, Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl dirvožemio stebėsenos įstatymo.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė dirvožemį laiko pačia svarbiausia ekosistema, nes ji įgalina žmones užsiauginti maisto. Kaip Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė aplinkosaugininkė, dabartinis intensyvus dirvožemio naudojimas lemia tai, kad mes palaipsniui naikiname šią ekosistemą. „Tam, kad susidarytų dirvožemis, reikalinga organinė medžiaga, kurią gyvybė verčia į humusą. Tam, kad dirvožemis išliktų derlingas, reikalingas maistas šiai gyvybei. Bet mes naudojame daug trąšų, pesticidų, tad iš principo mes tą gyvybę naikiname. Taip pat trūksta paliekamos organinės medžiagos. Todėl gyvybė badauja ir yra nuodijama“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.
Ji akcentavo, kad dirvožemio būklei atkurti neprivalu nutraukti žemės ūkio veiklą, tačiau būdus, kaip dirbama žemė, būtina keisti. „Tad kaip tą būklę atstatyti? Tai nereiškia, kad dirvožemio nereikia naudoti. Aišku, geriausia yra natūrali, palikta ekosistema, ką labai sunku šių dienų Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje surasti, išskyrus kalnus. Tų gerų praktikų yra daug. Pavyzdžiui, Valentino Genio ūkis parodė, kad galima be chemijos, arimų ūkininkauti ir turėti labai panašius derlius. Bet šiam ūkininkui prireikė arti 30 metų tam, kad atstatytų dirvožemio būklę. Taigi, ne dirvožemio naudojimas yra problema. Problema yra kaip jis naudojamas“, – teigė L. Paškevičiūtė.
Pašnekovės teigimu, reikia saugoti ir miestuose esantį dirvožemį. Miestuose yra daug žalios aplinkos, tačiau ji sparčiai užbetonuojama. Tai irgi prisideda prie prastėjančios dirvožemio būklės
Atsižvelgdamas į minėtas problemas, EP patvirtino savo poziciją dėl dirvožemio stebėsenos įstatymo. EP nariai pritaria bendram tikslui iki 2050 m. turėti sveiką dirvožemį ir poreikiui suderinti dirvožemio sveikatos apibrėžtį bei sukurti išsamią ir nuoseklią stebėsenos sistemą, kad būtų skatinamas tvarus dirvožemio valdymas ir sutvarkomos užterštos vietos. Naujuoju teisės aktu ES šalys bus įpareigotos pirmiausia stebėti, o paskui vertinti visų jų teritorijoje esančių dirvožemių būklę.
Visgi aplinkosaugininkė yra nusivylusi šiuo teisės aktu, nes daugelio įpareigojimų valstybėms su laiku buvo atsisakyta. „Mano skepsis yra ne dėl to, kad neįmanoma pasiekti tikslų iki 2050 m. Aš manau, kad jeigu mes dabar pradėtume įgyvendinti praktikas, tikrai turėtume ženkliai geresnę situaciją. Tai, kas dabar vyksta, yra žingsniai atgal. Mes matome, kad ambicijos mąžta. Matome, kad per tvirtinimo procesą tikslai ir ambicijos blėsta: iš kažko privalomo tampa neprivaloma, arba iš viso nelieka. Tą patį turėjome su gamtos atkūrimo reglamentu. Dirvožemio klausimui svarbi ir pesticidų direktyva, kuri yra atšaukta. Žiūrint į šitą kontekstą, reikėtų imtis atkuriamųjų priemonių čia ir dabar“, – akcentavo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Tolesnės derybos dėl dirvožemio stebėsenos įstatymo vyks jau po EP rinkimų.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės