1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Ketverių metų Seimas priėmė pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją. Pasak istorikų, šis dokumentas yra itin svarbus abiejų šalių istorinei raidai.
Konstitucijoje katalikybė paskelbta valstybine religija, garantuotos ir kitų religijų teisės. Bajorams paliktos senosios teisės ir privilegijos, numatyti atskiri bajorų teismai. Valstiečiai neatleisti nuo baudžiavos, bet valstybės valdžia paskelbta jų globėja. Miestų nekilnojamojo turto savininkai gavo asmens neliečiamybės teisę, teisę įgyti ir valdyti žemę, eiti žemesnes administracines ir teisines pareigas, būti advokatais, dvasininkais, karininkais; jie įgijo teisę siųsti savo atstovus į Seimą – šie galėjo dalyvauti, svarstant miestų reikalus. Turtingiesiems miestiečiams galėjo būti teikiamos bajorų teisės. Miestiečiais galėjo tapti ir bajorai, jiems leista verstis prekyba bei pramone. Pakeista šalies politinė santvarka – bajoriškoji respublika paversta konstitucine monarchija; sustiprinta pastovi centrinė valdžia, iš federacinės Abiejų Tautų Respublikos pasukta į unitarinę valstybę.
Diskutuoja: Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis ir europarlamentaras, konstitucinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės