Nauja ES migracijos politika: būtina reforma ar migrantų teisių nepaisymas?
Dar nuo 2015 m., kai smarkiai padidėjo migrantų srautai, Europos Sąjunga stengėsi susiderėti dėl naujos migracijos politikos. Atrodo, pagaliau šis tikslas pasiektas – derybose pavyko sutarti dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos. Tarp svarbiausių reformos aspektų yra solidarumo mechanizmas. Tai reiškia, kad tam tikra migrantų dalis bus perkelta į kitas ES šalis ir tai sumažins naštą Pietų Europos valstybėms. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti migrantus, ji turėtų skirti finansinį indėlį priimančioms šalims.
Planuojama reforma taip pat siekiama paspartinti prieglobsčio prašytojų patikrinimą, kad tuos, kas negali gauti prieglobsčio, būtų galima greitai išsiųsti atgal į kilmės ar tranzito šalis. Jei migrantų skaičius smarkiai išaugtų, valstybės galėtų netaikyti kai kurių reikalavimų.
Žmogaus teises ginančios organizacijos atvirame laiške pareiškė, jog ši reforma sukurs neveikiančią ir žiaurią sistemą. Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkė šį susitarimą pavadino istoriniu, tačiau kartu pridūrė, jog tai nėra tvarus sprendimas. Pasak jos, būtina užkirsti kelią nelegaliems migrantams atvykti į Europą, bendradarbiaujant su kilmės šalimis. Tad, ar ši reforma leis išspręsti Europos problemas su migracija?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo europarlamentaras Petras Auštrevičius bei nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ atstovas Kęstutis Grumodas.
Anot P. Auštrevičiaus, migracija yra vienas svarbiausių Europos klausimų, kuris stipriai veikia ir vidaus politiką. Nors palyginti su 2015-2016 m. migrantų rautai šiuo metu sumažėjo, dabartinė situacija verčia imtis sprendimų. Naują migracijos politiką EP narys laiko teigiamu žingsniu į priekį, tačiau kartu įspėja, jog iki galutinio reformos priėmimo liko dar nemažai žingsnių.
„Manau, kad pasiektas kompromisas, o būtent taip ir reikėtų vadinti šį sprendimą, kuris dar nėra galutinai patvirtintas. Baigėsi derybos, bet kiekviena jose dalyvavusi institucija dar privalo patvirtinti šį sprendimą, tar jų – ir EP, ir Taryba, kur gali būti sunkiausia situacija, nes kai kurios valstybės jau dabar yra pareiškusios, kad neskubės pritarti ir turi savų sumanymų“, – įspėjo europarlamentaras.
Pasak jo, šalys, kurios pirmosios susiduria su migracijos srautais, tiek kalbant apie Lietuvą, tiek – apie Pietų Europos valstybes, negali vienos susitvarkyti su užduotimis, todėl būtinas bendras veikimas ir bendri susitarimai, kad būtų galima atlaikyti „migracinį spaudimą" ir kartu laikytis pagrindinių taisyklių dėl prieglobsčio suteikimo.
K. Grumodas migracijos paktą irgi vertina kaip kompromisą, tačiau šį žodį vartoja neigiama prasme, nes politinis sutarimas, jo nuomone, buvo pasiektas žmogaus teisių sąskaita. Anot jo, krizinės situacijos metu politikai naudos nacionalinio saugumo retoriką ir nepaisys žmonių teisių, valdant situaciją. Pasak pašnekovo, tokia praktika mūsų demokratines institucijas paverčia demokratijos parodija.
„Diversity Development Group“ atstovas taip pat sukritikavo solidarumo mechanizmą. Jis prognozuoja, kad kai kurios šalys nuspręs geriau susimokėti, nei priimti migrantų, todėl Pietų šalims tenkantis krūvis nesumažės. Tokia situacija, pasak jo, priverčia valstybes taikyti atstūmimo politiką. Be to, K. Grumodas pakte pasigenda kalbėjimo apie pagrindines migracijos į Europą priežastis.
Reaguodamas į kritiką migracijos reformai, P. Auštrevičius siūlo neskubėti kritikuoti to, ko dar nematėme veikiant praktikoje. Jeigu taisykles ir reglamentavimą reikės koreguoti ir tobulinti, tai bus daroma. Europarlamentaras akcentavo, kad derybos vyko kelerius metus bei tai, koks sudėtingas ir trapus yra dabartinis susitarimas, todėl siūlo nuosaikiau vertinti šią migracijos reformą. P. Auštrevičiaus teigimu, nepagrįsta yra teigti neva ES-ai visiškai nerūpi pabėgėlių teises, o solidarumo mechanizmą reikėtų matyti daug kompleksiškiau. Kaip aiškino politikas, ES narės, kurios nepriims migrantų, mokės pinigus į bendrą fondą ir turės prisidėti prie migrantų grąžinimo į trečiąsias valstybes.
Kalbėdamas apie migracijos priežastis, politikas išskyrė tarptautines nusikalstamas grupuotes. „Prekyba žmonėmis arba organizuotas nusikalstamumas naudojasi žmonėmis, patekusiais į sudėtingą padėtį, arba apskritai tradiciškai gyvenančiais ribotoje socialinėje, ekonominėje aplinkoje. Jie tiesiog lobsta, imdami pinigus ir veždami migrantus prie šiaurinės Afrikos pakrančių valstybių ir ten jau bandydami organizuoti jų patekimą į Europą. ES kartu su tarptautinėmis organizacijomis visą laiką bando didinti spaudimą prekybos žmonėmis organizacijoms. Ir, manau, tai yra jau savotiška atgrasymo priemonė.
Kas yra padaryta papildomai? Yra nustatytas konkretus laikas – 7 dienos, per kurias turi būti patikrinta žmogaus sveikata, tapatybė, viskas suvesta į vieną informacinę sistemą. Jeigu pabėgėliai turi nepilnamečių vaikų arba asmenų, kuriems reikia ypatingos pagalbos, patikros laikas trumpinamas iki 5 dienų. Tai, sakyčiau, jau yra geras dalykas“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
K. Grumodas nesutinka, jog atgrasymo priemonės kažkaip reikšmingai paveiks migracijos srautus. Pasak jo, mes klaidingai įsivaizduojame, kad migrantai sprendimą keltis į Europą priima racionaliai, t. y. apmąsto pliusus ir minusus, įsivertina rizikas ir t. t. Veikiau, K. Grumodo teigimu, šie pasirinkimai vedami desperacijos, baimės, nežinojimo, todėl, jo manymu, reikia keisti diskursą, susitelkiant į migracijos priežastis ir kaip Europa gali prisidėti prie problemų sprendimo. Dabartinė reforma veikiau apeliuoja į radikalios dešinės reikalavimus ir sprendžia vidinės politikos problemas.
Viena iš priemonių, leidžiančių prisikasti prie migracijos priežasčių, yra bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Apie tai kalbėjo ir EP pirmininkė Roberta Metsola. Visgi tokia politika, kaip pabrėžia P. Auštrevičius, irgi turi savo trūkumų bei iššūkių.
„Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen kartu su Italijos ir Nyderlandų valstybių vadovais bandė sudaryti tam tikrą susitarimą su Tuniso valdžia, bet pasirodė, kad pastaroji nori tik pinigų. Tunisas net atsisakė priimti europarlamentarų delegaciją, kuri norėjo nuvykti ir patikrinti, kas yra daroma su gautais pinigais. Jeigu mes padedame trečiosioms valstybėms susitvarkyti su migracija, mes turime žinoti, kaip yra iš tikrųjų išleidžiami tie pinigai, ar iš tikrųjų pasiekia tikslą ir ar nepažeidžia tų pačių migrantų teisių. Todėl, manau, kad tik bendradarbiavimas, tik labai tikslingi projektai šitoje srityje gali pasiekti tikslus ir nemanykime, kad vienu kažkokiu tai žingsniu ar sprendimu mes tą dalyką išspręsime“, – sudėtingą bendradarbiavimą su Afrikos šalimis dėl migracijos pabrėžė P. Auštrevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės