Kaip gamtos atkūrimo aktas paveiks Lietuvos ūkininkus?
Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl gamtos atkūrimo įstatymo. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama paversti Bendriją pasauliniu orientyru visais klimato klausimais. Kaip gamtos atkūrimo planas leis kovoti su klimato kaita? Kaip jis paveiks ūkininkus ir ar yra praktiškai įgyvendinimas?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutuota su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininku Algiu Gaižučiu bei Lietuvos žaliojo aljanso pirmininku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Algimantu Paulausku.
Pagal dabartinį susitarimą Europos Sąjungos valstybės iki 2030 m. turėtų atkurti bent penktadalį Bendrijos sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Europos aplinkos agentūra nustatė, jog net 80 proc. buveinių būklė yra prasta. Be to, Europos Komisijos skaičiavimais, ši investicija duos didelę ekonominę naudą – kiekvienas investuotas euras atneš bent 8 eurus naudos. Vis dėlto planas susidūrė su sudėtingu ES tvirtinimo procesu ir dabar galutiniam balsavimui bus pateikta tik smarkiai sušvelninta jo versija.
Šio projekto pirminiam variantui aršiai priešinosi Europos liaudies partijos frakcija, kurios teigimu, siūlomas įstatymas keltų grėsmę tradiciniams Europos ūkininkų ir žvejų pragyvenimo šaltiniams, sumažintų maisto gamybą ir padidintų kainas vartotojams. Tuo tarpu aplinkosaugininkai nusivylę, jog dabartiniame susitarime atsirado daug išimčių ir lankstumo, susijusio su šalių narių įsipareigojimais.
Vytauto Didžiojo universiteto prof. A. Paulauskas paaiškino, ką reiškia gamtos buveinių atkūrimas. „Tai reiškia, kad mes turėtume atkurti, pavyzdžiui, durpynus ar apleistas vietas, kur yra išnaudoti ištekliai, kad būtų galima toliau tęsti veiklą. Tai turi būti suderinta konkrečioje vietoje, konkrečioje šalyje ir konkrečiu atveju, nes atstatymas yra ilgas procesas, o pati gamta per metus ar dvejus nesusitvarko, tad ekosistemos atstatymas turėtų užtrukti dešimtmečius. Principas yra atstatyti ekosistemą ir tuo pačiu išsaugoti energetinius išteklius“, – teigė Lietuvos žaliojo aljanso pirmininkas.
A. Paulauskas pripažino, jog sugrąžinti gamtos buveines į ankstesnę būklę yra neįmanoma, nes gamta yra pastoviai kintanti. Tačiau, jo nuomone, turime siekti, kad būtų galima naudotis gamtos ištekliais, kadangi dabar gamtos buveinės yra nusausintos, miškai iškirsti. Pasak biologo, būtina siekti įvairių gamtos elementų atstatymo, pavyzdžiui, kraštovaizdžio, miškų, upių. A. Paulauskas akcentavo, jog negalima intensyviai išnaudoti gamtos, neturint jokios ateities aplinkosauginės vizijos.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas A. Gaižutis, paklaustas apie dabartinį susitarimą tarp ES institucijų, pabrėžė, jog dabartinis preliminarus susitarimas dar tikrai nereiškia šio įstatymo priėmimo pabaigos, nes, pasak jo, į gamtos atkūrimo reglamentą buvo įtraukti aspektai, dėl kurių EP buvo apsisprendęs, jog jų įstatyme nebus. A. Gaižučio teigimu, dėl to ypač nepatenkinti Europos ūkininkai. Taigi dabartinis susitarimas dar gali keistis.
A. Gaižutis akcentavo, jog susitarime atsisakyta pirminio reglamento varianto ambicingų tikslų, tačiau, jo nuomone, net jei toks reglamentas būtų priimtas, ES susidurtų su sunkumais įgyvendinant šį įstatymą.
„Pirmaeilis utopinis siekis atkurti tokią gamtos buveinių būklę, kuri buvo prieš 70 metų, yra šiek tiek pakoreguotas. Dabar numatoma daugiau koncentruotis į „Natura 2000“ teritorijas ir jau po 2030 m. planuojama, kad bus einama ir į kitas vietas. Žemės ūkiui yra numatyta galimybė sustabdyti reglamento įgyvendinimą ekstremaliu atveju – tokia išimtis yra įtvirtinta derybų metu. Jei gamtos atkūrimo reglamentas bus priimtas, tai bus dar vienas iššūkis ES, nes EK per metus turės įvertinti lėšų poreikį. Daugeliu atvejų Bendrijoje žemė, kurioje norima kažką atkurt, yra privati. Lėšos susiję ne vien tiktai su ūkininkų nuostoliais dėl apribojimų arba draudimų ūkininkauti, bet ir su gamtotvarkos priemonėmis, kurios taip pat turėtų būti įgyvendinamos ir finansuojamos. Taigi EK turi aiškiai įvardinti, iš kokių lėšų bus įgyvendinamos šios priemonės, o turint omenyje pasirodančius ekonominio sunkmečio signalus, situacija tikrai nėra vienareikšmiška“, – aiškino A. Gaižutis
Paklaustas, ar šio reglamento įgyvendinimas bus per didelė ekonominė našta ES-ai, A. Gaižutis pabrėžė, jog vien Lietuvoje šio reglamento įgyvendinimas daug kainuos. Jo teigimu, Lietuvoje keturi penktadaliai melioracijos įrenginių yra labai prastos būklės ir jeigu bus siekiama atkurti gamtą, buvusią prieš šimtą metų, tai bus labai brangu ir turės neigiamų pasekmių ūkinei veiklai.
Be to, miškininkų atstovas kritikavo reglamentą dėl miškų atkūrimo plano. Jis pabrėžė, jog Lietuvoje pastaraisiais metais miškų plotas padvigubėjo, todėl nėra aišku, ar miškų atkūrimas reiškia, kad vietoj miškų bus atkuriamos pievos ar esantis miškas bus nudžiovinamas. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija kreipėsi į EK, norėdamas sužinoti, kokiais pavyzdžiais bus remiamasi įgyvendinant miško atkūrimą, tačiau, anot A. Gaižučio, konkrečių atsakymų negauta.
Nors jis pripažįsta, jog ekosistemų atkūrimas suteikia visokeriopą naudą, tačiau EK prognozuojamą investicijos atsipirkimą laiko tam tikru sukčiavimu. „Be abejo, švari aplinka, tvarus gamtos išteklių naudojimas suteikia visokeriopą naudą, tačiau menami paskaičiavimai, kad 1 euras duos 8 eurus naudos primena tam tikrą sukčiavimą. Įsivaizduojamas teorines naudas ir skaičius bandoma palyginti su realiais ekonominiais kaštais, reikalingomis investicijomis. Bet to negalima palyginti, – teigė A. Gaižutis. – Teko matyti ir mūsų ekologų vertinimus. Pavyzdžiui, teigiama, jog kėkšto padaroma nauda gali būti prilyginama 8 tūkst. eurų hektare. Buvo taip pat tokių entuziastų, kurie tvirtino, kad neva ūkininkų laukus nulesančios gervės ir žąsys padaro ne žalą, o naudą, nes po maitinimosi liekantys ekskrementai suteikia didesnę vertę, nei sunaikintos kultūros. Ekosistemos yra reikalingos, į jas reikia investuoti, bet nereikia klaidinti žmonių.“
Prof. A. Paulauskas pripažino, jog nereikėtų spekuliuoti galima ekonomine nauda. Jo nuomone, šiuo metu trūksta mokslinių tyrimų, todėl gamtos mokslininkai turi ištirti, kaip ir kokias gamtos buveines reikėtų atkurti. Pats noras atkurti ekosistemas, pasak biologo, yra geras, tačiau klausimų kelia įgyvendinimas. Pirmiausia būtina atlikti reikiamas studijas, o tik tada bus galima įvertinti, kokią ekonominę naudą atneš šis projektas. Be to, būtina atsižvelgti į darnų vystymą, t. y. išsiaiškinti, kaip atkurta ekosistema įsilies į kaimo ir miesto žmonių gyvenimą.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės