Dirbtinio intelekto aktas: ar pasaulis paseks Europos keliu?
Po ilgų derybų Europos Sąjungos (ES) institucijoms pavyko rasti sutarimą dėl Dirbtinio intelekto akto. Eurokomisaras Thierry Bretonas šį susitarimą pavadino istoriniu – ES pirmoji sukūrė dirbtinį intelektą reglamentuojantį įstatymą. Pagal jį, dirbtinio intelekto (DI) sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes. Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi.
Šiuo reglamentu siekta užtikrinti, kad pagrindinės teisės ir demokratija būtų apsaugotos nuo didelę riziką keliančių DI technologijų, kartu skatinant inovacijas ir užtikrinant, kad Europa taptų šios srities lydere. Daugiausia diskusijų sukėlė vadinamųjų bazinių modelių reguliavimas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau spėjo sukritikuoti šį įstatymą teigdamas, jog dėl griežto DI reguliavimo Europos technologijų bendrovėms kils sunkumų varžytis su savo konkurentais JAV, Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tad, ar pavyko ES-ai sumažinti DI keliamas rizikas kartu nesukuriant kliūčių šios srities inovacijoms Europoje? Ar šiuo keliu žengs likęs pasaulis?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavome su „Consumer choice center“ Skaitmeninės ir inovacijų politikos vadove Egle Markevičiūte bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisinių technologijų centro vadovu, prof. Pauliumi Pakutinsku.
Anot P. Pakutinsko, šiuo metu dar anksti vertinti Dirbtinio intelekto aktą. DI yra labai sudėtingas reiškinys, kurio dar iki galo nepažįstame. Ši technologija vis atranda naujų pritaikymo sričių, o su kiekvienais metais DI tampa vis galingesnis, todėl prognozuoti, kas bus ateityje, labai sudėtinga. Šį reguliavimą MRU profesorius laiko precedento neturinčiu arba bent jau labai retu atveju.
Visgi, P. Pakutinsko nuomone, geriau bandyti reguliuoti šią sritį, nei ją palikti savieigai. „Pagrindinė bėda su mūsų reguliavimu yra ta, kad mes vėluojame ir negalime organiškai, nuo pat pradžių susitarti dėl aiškių taisyklių, kurias diegtumėme švelniai. Rinkos yra agresyvios – mes turime labai didelių žaidėjų, kurie gali galynėtis su valstybių galiomis, todėl raginti nieko nedaryti būtų neteisinga pozicija. Ar bus kažkur netinkamai sureguliuota? Neabejoju, kad bus. Bus klaidų, nes DI yra labai sudėtingas reiškinys. Šis aktas yra didelis dokumentas ir apima labai daug interesų. Tai tikrai ne per naktį gimęs dokumentas. Vien derinimo procesas kiek truko, o dar nepamirškim, kad jis turbūt neatsirado iš niekur. Turėjo kažkas dirbti ilgą laiką, kurti, rasti saugiklius ir vienoje, ir kitoje pusėje.
Aišku, sakyti, kad čia vienintelis, pats svarbiausias reglamentavimas ir kitur niekas nevyksta, yra visiškai neteisinga, nes beveik visose rinkose yra kalbama stipriau arba silpniau apie reguliavimą. Žinome JAV patirtį, kur didieji žaidėjai kalbasi su įtakingais politikais, kad reikėtų reguliuoti DI. Kaip bus sureguliuota Amerikoje yra sunku pasakyti, nors turim jau tam tikrų užuomazgų, bent jau principų lygmenyje. Tačiau yra tas nerimas dėl to, kad dirbtinio intelekto technologijos gali daryti pakankamai didelę neigiamą įtaką visuomenėms. Bet kurioje srityje – nuo politikos iki asmeninių santykių. Ir tą pastebi visi“, – aiškino MRU profesorius.
„Consumer choice center“ Skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė E. Markevičiūtė antrina P. Pakutinskui, teigdama, jog tik ateitis parodys, ar ES dirbtinio intelekto reguliavimas buvo sėkmingas, todėl veikiau siūlo atkreipti dėmesį į dabartinę statistiką, kuri nėra džiugi Europai.
„Jeigu pasižiūrėsime į pasaulinį kontekstą, į 10 šalių, kuriose yra daugiausia DI įmonių bei jų vertė didžiausia, pamatysime, jog pirmauja JAV, antroje vietoje – Kinija, trečioje – Jungtinė Karalystė, ketvirtoje – Izraelis ir tik šeštoje vietoje atsiranda Prancūzija, devintoje – Vokietija. Aišku, palyginti šalis yra sunku. Kai kurios šalys labiau iš valstybinio sektoriaus investuoja, kitos remiasi privačiu sektoriumi. Europa pasaulinėse DI lenktynėse, bent jau privačių investicijų prasme, kol kas tikrai atsilieka. Pačių startuolių ir rinkos nuomone, šitas reguliavimas atneš labai daug sunkumų“, – teigia E. Markevičiūtė.
Ji nesutinka su P. Pakutinsko teiginiu, jog geriau kažką daryti, nei nedaryti nieko. E. Markevičiūtės manymu, veikiau reikia glaudesnio valstybės ir verslo bendradarbiavimo nei griežto reguliavimo, nes jis apsunkina technologijų vystymą.
„Jeigu pasižiūrėsime į pasaulinį kontekstą, šalys pasidalino į dvi puses. Vienos yra tokios, kaip ES. Jos mano, kad galime sukurti kažkokį reguliacinį mechanizmą ir jis bus aktualus ilgą laiką. Kitos šalys, pavyzdžiui, ta pati Jungtinė Karalystė arba Singapūras, supranta, kad jos iki galo nebūtinai suvokia DI technologiją, todėl ėjimas į imperatyvų reguliavimą nebūtinai sukels norimą rezultatą, o veikiau pakenks inovacijų vystymuisi. Jie sukuria reguliacinius mechanizmus – smėliadėžes (angl. sandboxes), čia sėdi su technologijų atstovais ir atvirai šnekasi, bandydami suprasti jų technologiją ir tuo pačiu technologinių įmonių atstovams padeda suprasti galimas reguliavimo implikacijas. ES, be abejo, labai nori, kad Dirbtinio intelekto aktas būtų toks pats ryškus, kaip BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kad, pavyzdžiui, Azijos valstybės perimtų jos patirtį. Tačiau išskyrus Japoniją, aš nesu girdėjusi valstybių, kurios būtų pasiruošusios sekti ES pėdomis“, – komentavo „Consumer choice center“ Skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė.
Ji akcentavo, jog Bendrijoje yra daug talento bei technologijų bendrovių, tačiau neretai dėl griežto reguliavimo jos persikelia į JAV. E. Markevičiūtė taip pat įgarsino dviejų pagrindinių Europos dirbtinio intelekto startuolių „Aleph Alpha“ bei „Mistral“ priekaištus Dirbtinio intelekto aktui: „yra daug startuolių komentarų apie tai, kad nutolta nuo pirminio formato, kur Dirbtinio intelekto aktas turėjo vertinti ir užtikrinti DI aplikacijų saugumą vartotojų atžvilgiu. Šiuo atveju bazinių modelių kontekste didelės rizikos sistemos turės atskleisti labai daug informacijos apie tai, kaip jos treniruojasi, kokius įrankius naudoja, kokią informaciją naudoja ir pan. Ir tai daugeliui nepatinka.“
Tad, E. Markevičiūtės teigimu, reguliavimas apsunkina Europos galimybes pasaulinėse lenktynėse dėl dirbtinio intelekto inovacijų. „Nežinau, ar apie tą reguliacinį aiškumą galima kalbėti žiūrint į DI valdymo mechanizmą. Labai daug nežinomųjų ir, aišku, verslas nori daryti verslą, o ne užsiiminėti prisitaikymu prie reguliavimo. Šiuo atveju ES pasauliniame kontekste pralaimi“, – neigiamą Dirbtinio intelekto akto poveikį Europos technologijų bendrovėms pabrėžė E. Markevičiūtė.
MRU prof. P. Pakutinskas nesutinka, kad ES-ai trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su verslu: „smėliadėžės Bendrijoje tikrai yra skatinamos, kai kurios valstybės tai jau yra pasidariusios. Per smėliadėžės valstybė kartu su verslais, ypač jaunais, kurie negali sau leisti nusisamdyti daug konsultantų, vienaip ar kitaip siekia bendro tikslo. Aišku, tai yra reikalinga būtent tada, kada yra reguliavimas, nes jeigu reguliavimo nėra, tai smėliadėžės neturi prasmės. Kai kurios šalys lėčiau diegia reguliavimą, bet vienokio ar kitokio jo atsiranda ir tose mums mažiau žinomose valstybėse.“
Be to, P. Pakutinskas pabrėžia, jog dabar būtina ir galima susitarti dėl reguliavimo tų DI aspektų, kurie kelia realų pavojų: „pavyzdžiui, tai, kas veikia pasąmonę, tai, kas veikia pažeidžiamas grupes ir t.t. Jeigu dėl tokio sąrašo sutarėme, nemanau, kad reguliavimas yra žalingas.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės