Ar ES pavyks užtikrinti žiniasklaidos laisvę Europoje?
Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai sutarė dėl žiniasklaidos laisvės akto. Valstybės narės turės užtikrinti žiniasklaidos pliuralumą ir nepriklausomumą. Žiniasklaida privalės skelbti informaciją apie savo tiesioginius ir netiesioginius savininkus. Kartu siekiama apriboti viešojo sektoriaus reklamos mastą, kad žiniasklaida būtų mažiau priklausoma nuo valstybės užsakymų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad labai didelių interneto platformų sprendimai dėl turinio moderavimo neturėtų neigiamo poveikio žiniasklaidos laisvei. Naujomis taisyklėmis siūloma įsteigti nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kuriai patarinėtų iš žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovų sudaryta ekspertų grupė.
Visgi, kai kurių valstybių manymu, žiniasklaidos reguliavimas turėtų likti nacionaliniu klausimu. Kartu kvestionuojamas ir didžiųjų platformų per didelis reguliavimas. Tad, ar iš tiesų šis aktas padidins žiniasklaidos laisvę ir pliuralumą? Kodėl ES-a žiniasklaidos laisvės nepalieka atskirų šalių reguliavimui? Kaip šis aktas padės kovoti su dezinformacija?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėta su kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.
Kultūros viceministras akcentavo, jog žiniasklaidos laisvė nėra apibrėžta ES teisės aktuose, todėl nėra numatyta galimybės bausti tokias valstybes, kaip Vengriją, už žiniasklaidos laisvės pažeidimus. Todėl, kaip teigia V. Gasparavičius, buvo nuspręsta šį aktą kurti kaip reglamentą, kadangi tai Bendrijai suteiktų turėti svertų tų šalių atžvilgiu, kurios nesilaiko žiniasklaidos laisvės principų.
D. Radzevičius taip pat pritarė, jog Europai būtinas bendras reguliavimas žiniasklaidos srityje. „Lietuvos kontekste galime priminti, kodėl ES-oje mums reikalingas vienoks ar kitoks bendresnis reguliavimas. Po Krymo aneksijos Lietuva buvo pirmoji ES valstybė, kuri užkirto kelią karo propagandai ir nesantaikos kurstymui. Tuo metu daug kas Europoje sakė, kad tai padaryta gana radikaliu būdu. Bet Lietuva po įvairių teisminių procedūrų buvo pirmoji ES šalis, kuri karo propagandai ir nesantaikos kurstymui pasakė „ne“. Mes praėjome labai sunkią procedūrą su Europos Komisija derindami detales ir įrodinėdami, kodėl reikia riboti nesantaikos kurstymą. Tai buvo svarbu jau tuo metu“, – aiškino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Pasak jo, šis reglamentas yra apie demokratijos žaidimo taisykles, dėl kurių būtina susitarti. Nors Lietuva pagal žiniasklaidos laisvės indeksą yra aukštoje vietoje, vis dėlto egzistuoja tam tikros problemos, kurias šis reglamentas padės spręsti. „Lietuvoje didžiosios žiniasklaidos koncentracija yra ne toks dažnas reiškinys. Bet, pavyzdžiui, regionų žiniasklaidoje turime koncentracijos atvejų ir matome, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje valdymo skaidrumas yra problema, nes asmenys valdo žiniasklaidą ne pirkdami akcijas, o gaudami vadinamuosius įgaliojimus. Tokios temos šiandien dar nėra išanalizuotos. Ir net turėdami iš esmės labai laisvas sąlygas, šiandien turime kalbėti apie garbingo žaidimo taisykles žiniasklaidos rinkoje, o be tokio reglamento judėti į priekį sunku“, – kalbėjo D. Radzevičius.
V. Gasparavičius pritarė, jog žiniasklaidos koncentracijos problema yra svarbi, tačiau kartu pridūrė, jog palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra pakankamai geroje padėtyje. „Mes nemažai esame padarę. Turime viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę bazę, kur kiekviena žiniasklaidos priemonė privalo teikti informaciją, kas yra jos savininkai. Po reglamento atsiras prievolė deklaruoti, kiek gaunama lėšų iš trečiųjų valstybių. Šioje srityje mes pajudėję į priekį galbūt daugiau, nei visa Europa. Dėl konkurencijos dalykų – iš tiesų čia mažiau apspręstas klausimas ir mums bus tikrai labai naudingas reglamentas. Bet bendra ES pozicija, kaip mes tą koncentraciją galėtume vertinti, ypač – regioniniu aspektu, bus paruošta pagal EK rekomendacijas“, – Lietuvos situaciją įvertino kultūros viceministras.
Abu pašnekovai sutaria, jog reglamento pritaikymas nacionalinei šalių teisei bus didelis iššūkis, nes kiekviena turi skirtingą kultūrą, teisėkūrą. „Žiniasklaida yra ta sritis, kur tradicijos, teisė ir reguliavimas yra be galo skirtingi kiekvienoje Europos šalyje. Matėme iniciatyvas šį reglamentą paversti direktyva, kad būtų laisvesnis ir paprastesnis įgyvendinimas. Tokios šalys, kaip Vokietija ar Austrija, palyginti su Vengrija ar Lenkija, to siekė dėl visiškai skirtingų priežasčių. Vokietija siekė dėl to, kad pas juos reguliavimo ir žiniasklaidos priežiūros tradicija yra šimtametė ir ji nekito. O Lietuvoje mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo V. Gasparavičius.
Tvarkytis su šia žiniasklaidos reglamentavimo įvairove, pasak V. Gasparavičiaus, padės Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba. „Atsiranda bendras kolegialus valdybos organas, kuris spręs klausimus diskusijų būdu, ir iš principo galės teikti patarimus, gaires Komisijai. Tai įveda aiškią sprendimų priėmimo ir reguliavimo tvarką, kurios ES-oje iki šiol neturėjome ir dėl ko buvo labai sunku susitarti. Skandinavams apskritai ši mintis, kad jų žiniasklaidą gali reguliuoti ES, buvo absoliučiai nepriimtina. Bet susitarimas pasiektas, ir tai yra gana didelė pergalė“, – teigė kultūros viceministras.
Kadangi šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida yra neatsiejama nuo socialinių tinklų, ES jautė būtinybę reguliuoti ir didžiąsias platformas, kad jos neribotų žiniasklaidos. V. Gasparavičiaus teigimu, žiniasklaidos laisvės aktas apribos didžiųjų platformų turinio moderavimo galias.
„Šiandien didžiosios platformos yra vartai į žiniasklaidą. Iš skirtingų tyrimų galima apibendrinti, kad apie pusę vartotojų į žiniasklaidos kanalus ateina iš socialinių tinklų. Ir čia mes turime tikrai nemažą problemą. Šis reglamentas ją šiek tiek bandys spręsti. Matant tą srautą žmonių, kuris ateina iš socialinių tinklų, ko gero būtų neteisinga leisti toms platformoms pagal savo taisykles moderuoti žiniasklaidos priemonių turinį ir riboti galimybes skleisti informaciją.
Aptikus informaciją, kuri prieštarauja socialinio tinklo politikai, paliekamos 24 valandos žiniasklaidos priemonei paaiškinti motyvus. Tai svarbu žodžio laisvės kontekste, bet tai sukelia tam tikrų grėsmių propagandos ir dezinformacijos kontekste,. Šis teisės aktas įpareigoja valstybę. prieš suteikiant žiniasklaidos licenciją, šiek tiek pasidomėti, nes kai žiniasklaidos priemonė deklaruoja, kad ji yra žiniasklaidos priemonė, ji įgauna tam tikrą imunitetą. Bet čia svarbu pasakyti, kad tas imunitetas negalioja tais atvejais, kai informaciją prašoma pašalinti vadovaujantis skaitmeninių paslaugų aktu arba audiovizualinės direktyvos pagrindu. Tai yra visi propagandos, dezinformacijos, neigiamo nepilnamečiams poveikio dalykai. Čia jau negalioja 24 valandų laikotarpis ir tas įrašas turi būti pašalinamas iškart“, – teigė V. Gasparavičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Nuotrauka: Vygintas Skaraitis/BNS
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės