Daugelis mūsų auginame naminius gyvūnėlius. Ar šuo, ar katė, papūgėlė ar žiurkėnas džiugina dažną ir suteikia tam tikros gyvybės kasdieniam gyvenimui.
Tačiau kaip ir žmogus, taip ir gyvūnas prisideda prie aplinkos taršos. Atrodo, keista – ar maži padarėliai gali esmingai kenkti gamtai? Vis dėlto, skaičiuojama, kad trečdalis pasaulio šeimų augina bent po vieną šunį, o beveik ketvirtadalyje namų ūkių auga katės. Visiems šiems augintiniams reikia maisto, žaislų, specialių baldų ar daiktų. Ir taip klausimas, ar auginti gyvūnus yra tvaru, tampa gerokai aktualesnis.
Problemą gilina ir augintinių maistą gaminantys verslai. Tokio maisto ingredientams reikalingi resursai, kurie ne visada yra naudojami tinkamai ar yra tvariai gaunami. Ką bekalbėti apie panaudotas tuščias skardines, plastikinius krepšius ir kitas nuo maisto likusias šiukšles.
Matyt, akivaizdu, kad atsisakę auginti mielus naminius gyvūnėlius klimato krizės neišspręsime, visgi, rasti tvaresnių sprendimų yra svarbu. Apie visa tai – pokalbis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų mitybos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja Ugnė Nedzinskaitė.
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
2025 m. gegužės 19 d.
2025 m. gegužės 16 d.
2025 m. gegužės 19 d.
2025 m. gegužės 09 d.
2025 m. gegužės 16 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės