Skaitmeninė karta. Ar jaunas žmogus yra paveikesnis sąmokslo teorijoms?
Prieš pusantrų metų skelbtos „Eurobarometro" apklausos rodė, kad bendras europiečių požiūris į mokslą ir technologijas yra itin palankus. Pavyzdžiui, devyni iš dešimties teigė pasitikintys ir remiantys mokslą, o daugiau kaip du trečdaliai tvirtino, jog politinėse diskusijose tyrėjai ir intelektualai turėtų dalyvauti gerokai aktyviau.
Visgi, žmonių pasitikėjimas mokslu nėra amžinas ir kritinėse situacijose gali lengvai susvyruoti – tai puikiai įrodė COVID-19 pandemijos laikotarpis, kai skeptiškesni gyventojai ėmė abejoti vakcinomis ir kėlė klausimą, ar virusas nėra kokio nors „didesnio plano dalis".
Panašiomis konspiracijomis apipintas ir pirmasis žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje, ir Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV, įvairių garsenybių ir politikų žūtys.
Tačiau kaip į tokias sąmokslo teorijas žiūri jaunas žmogus? Ar jaunuoliai yra labiau linkę pasitikėti melagienomis? Apie tai – pokalbis su Vilnius TECH universiteto dėstytoju, konspiracijų teorijų tyrinėtoju Alfredu Buiko. Laidos metu taip pat išgirsite gatvėje sutiktų jaunuolių mintis apie mokslą ir keisčiausias sąmokslo teorijas.
Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės