Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Roberta Metsola: jei nebalsuosite ES rinkimuose, kiti nuspręs už jus

2024-02-14, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola atsakė į klausimus apie dezinformaciją, klimatą ir gynybą, užduotus Europos Sąjungos radijo stočių, kurias jungia „Euranet Plus“ projektas, jaunų žurnalistų.

Būdama jauniausia visų laikų Parlamento pirmininke, R. Metsola turi ką unikalaus pasiūlyti jauniesiems klausytojams. Ji aiškina, kad į politiką įsitraukė anksti, nes norėjo priimti sprendimus už savo kartą, o ne leisti už ją spręsti vyresniems žmonėms.

Kiek jaunas yra per jaunas?

Europos Parlamento vadovė jau seniai pasisako už tai, kad jaunesniems nei 16 metų piliečiams būtų suteikta teisė balsuoti ES rinkimuose. Taip jau yra keturiose ES šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje... ir jos šalyje Maltoje – Graikijoje nustatytas 17 metų balsavimo amžius.

R. Metsolos „Skaitmeninės kartos“ žurnalistė iš „Radio 24“ Italijoje paklausė, ar ji mano, kad kitos valstybės narės turėtų sekti tokiu pavyzdžiu. Ji nesvyruoja dėl savo įsitikinimo, kad 16 ir 17 metų jaunuoliai turi teisę turėti politinį žodį, tačiau priduria, kad neužtenka vien pasiūlyti jiems balsuoti – reikia juos aktyviai įtraukti į šį procesą.

„Aš tebesu įsitikinusi. Kiekvienoje valstybėje, kur vykstu susitikti su šešiolikmečiais, sakau: „Manau, tie šešiolikmečiai turėtų turėti galimybę pasirinkti, kas juos reprezentuoja“. Todėl tai yra mūsų atsakomybė užtikrinti, kad mes esame, kiek įmanoma, įsitrakę į kampaniją, kuri nutaikyta į šešiolikmečius tose keturiose valstybėse, apie kurias užsiminėte. Nes pradėję balsuoti jauname amžiuje, gebėsite pripažinti pilietinę pareigą visą savo gyvenimą“, – teigė R. Metsola.

Ji priduria, kad bendravimo su tokiais jaunais rinkėjais privalumas yra tas, kad jie turi kitokį požiūrį, dažnai sutelkdami dėmesį į tokias problemas, kaip galimybė gauti išsilavinimą, kelionių galimybės ir su jaunimu susijusios sveikatos priežiūros problemos.

Kapstantis iš dezinformacijos

Kolega iš Lenkijos „Polskie Radio“ pirmininkei R. Metsolai, uždavė klausimą, kaip ES institucijos ketina padėti kovoti su dezinformacija šiais metais, kurie plačiai vadinami svarbiausių rinkimų metais visame pasaulyje.

„Mes turime Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris nustato atsakomybę reguliuotojams sukurti saugią erdvę įvairaus amžiaus žmonėms, kad jie galėtų pasiekti teisingą informaciją, kuri nėra sugeneruota dirbtinio intelekto. Mes turime pirmąjį pasaulyje dirbtinio intelekto aktą“, – sako EP vadovė.

Ji priduria: „Mes ne tik turime leisti įstatymus, bet taip pat turime ugdyti sąmoningumą. Tai sąmoningumas, tai išsilavinimas, tai dezinformacijos kampanijos – ir taip pat įstatymų leidyba – kurie ne tik mums sukuria atsakomybę, bet suteikia ją ir mūsų partneriams technologijų pasaulyje – puoselėti tiesą, kurios mums reikia šiame pasaulyje, kad rinkėjai sąmoningai pasirinktų“.

Nerimas dėl klimato

Nerimas dėl klimato yra labai tikra šiuolaikinio jaunimo problema, ypač tose šalyse, kurios prisiima didesnę klimato kaitos naštą. Tokios šalys kaip Portugalija, kur vienas jaunas kolega iš „Radio Renascença“ apgailestauja dėl „Penktadieniai už ateitį“ arba „Fridays for future“ judėjimo žlugimo. Ar Europos klimato ambicijos pamažu griaunamos? Kaip galime užtikrinti, kad klimato problemos išliktų prioritetu, net ir po 2024 metų parlamento rinkimų, kuriuose gali laimėti konservatyvesni atstovai?

„Siekiame, kad iki 2050 m. būtume ambicingiausiu žemynu klimato neutralumo, prekybos sistemų, pavyzdžiu visam pasauliui. Tačiau turime įsitikinti, kad turime mūsų gyventojų palaikymą. Kitaip tariant, ką ketiname daryti, kad sušvelnintume socialinį ir ekonominį mūsų teisės aktų poveikį? Jei to nedarysime, tada turėsime žmonių, kurie arba nustoja balsuoti, arba randa paguodą kraštutinumuose. Ir mano, mano kolegų, darbas yra užtikrinti, kad rastume pusiausvyrą. Laikantis ambicijų, užtikrinant, kad sveriame savo pasiūlymus, galime pasirūpinti, kad mūsų mažosios įmonės ir toliau klestėtų“, – į klausimą atsakė R. Metsola.

R. Metsola priduria, kad ji daug žino apie nerimą dėl klimato, nes jos pačios vaikai šiuose rinkimuose balsuos pirmą kartą, ir tai yra jiems svarbiausias rūpestis.

Tačiau ar tikrai pusiausvyra ir ambicijos, apie kurias ji kalba, gali eiti koja kojon? Maltos politikė taip mano.

„Ir toliau balsuosime dėl labai ambicingų aplinkosaugos teisės aktų – turime 2040 metų tikslus, [kuriems jau pritarta]. Bet mes atsitraukėme kaip parlamentas, kur manėme, kad mano paminėto palaikymo – to, kiek piliečiai jaučiasi įtraukti į mūsų priimamus sprendimus – nepakako. Todėl matėme, kaip Komisija atsiėmė teisės aktą dėl pesticidų. […] Ar tai buvo geras pasiūlymas; ar jam būtų pasisekę? Ne. Parlamentas balsavo prieš tai demokratiniame balsavime; Taryba – vyriausybės – niekada nebalsavo už tai. Žvelgiant iš institucinės perspektyvos, mes tikimės, kad kai yra [teisės aktas], kuris negali veikti, Komisija jį atšauks. Tai buvo padaryta, ir mes tuo labai džiaugiamės“, – sako EP pirmininkė.

Trumpai paaiškinant R. Metsolos minimus teisės aktų paketus, tai prieš savaitę Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl ES tikslo iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 proc., einant keliu iki nulinės emisijos 2050-aisiais. Dabar rengiamas naujas įstatymas, nustatantis šį tikslą.

Vis dėlto tą pačią dieną, susidūrusi su didėjančiu ūkininkų ir Europos Parlamento narių spaudimu, EK pirmininkė Ursula von der Leyen atsiėmė prieštaringai vertinamą reglamento dėl tausaus pesticidų naudojimo projektą, kuriuo buvo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

Atsakydama į jauno bulgarų žurnalisto iš radijo stoties „BNR“ klausimą, Metsola pasisakė už aktyvesnį jaunimo dalyvavimą ankstyviausiuose teisės aktų rengimo etapuose.

„Kviečiame, kol dirbame kuriant kitą Europos Komisiją, kad tie svarstymai, vadinamasis „jaunimo patikrinimas“, būtų kiekvieno teisės akto pasiūlymo, kuris pateikiamas iš Komisijos, esmė ir pagrindas, kurie po to pateikiami mums. Jei tai neįvyksta pasiūlymų etape, kartais bijau, kad gali būti per vėlu. Pasiūlymą suformavus ir pateikus, labai sunku pakeisti jo parametrus“, – kalbėjo politikė.

Europos Parlamentas paprašė Komisijos pradėti šį ES „jaunimo patikrinimą“ arba „jaunimo testą“ dar 2022 m. Prieš mėnesį Komisija įsipareigojo tai padaryti. Priemonė, kuri jau yra daugelyje ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, skirta bendradarbiaujant su jaunimu, įvertinti siūlomų teisės aktų poveikį jaunimui.

Ginant gynybą

Pokalbis su R. Metsola baigiamas klausimu iš Latvijos, kur neseniai vėl įvesta karo prievolė. „Latvijas Radio“ bendradarbis klausia Europos Parlamento pirmininkės apie bloko pastangas stiprinti kolektyvinio saugumo ir gynybos bendradarbiavimą.

„Be jokios abejonės, pasaulis nuo 2022 metų vasario 24-osios visiškai pasikeitė. Tačiau taip pat turiu pasakyti „mea culpa!“ mūsų kolegoms iš Baltijos šalių, įskaitant Latviją, kurie ilgai mus perspėdinėdavo iki 2022-ųjų vasario 24-osios dėl agresyvios, ekspancionistinės Europos Sąjungos kaimynės, kuri laukė, kol galės padaryti būtent tai, ką padarė 2008-aisiais ir 2014-aisiais metais. Putinas nesustojo 2008-asiais; jis nesustojo 2014-aisiais; ir, neatrodo, kad jis dabar sustoja. Ir tai paskatino Europos Sąjungą imtis tam tikrų veiksmų […], kad būtų geriau pasirengusi; kad galiausiai pamatytume tikros ir tinkamos saugumo ir gynybos sąjungos poreikį; siekiant užtikrinti, kad NATO turi pajėgumų, kurių jai reikia, kad atgrasytų nuo galimų atakų“, – sako R. Metsola.

Ir toliau ji paaiškina, kodėl Europai taip svarbu pažvelgti už savo sienų, ypač šiuo konkrečiu istorijos momentu: „Kas įvyks po prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose? Po lapkričio? Mums reikia būti pasiruošus scenarijui, kai Europa gali likti viena, pavyzdžiui, padedant Ukrainai“.

Taigi, šiame iššūkių kupiname pasaulyje mums visiems – tiek jauniems, tiek vyresniems – kaip niekad svarbu pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis, kad būsimuose Europos Parlamento rinkimuose būtų išgirstas mūsų individualus balsas.

„Jei nebalsuosite, 720 kėdžių vis tiek bus užpildytos. Jums gali nepatikti, ką pamatysite. Jei nebalsuosite, kiti nuspręs už jus“, – Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola palieka peno apmąstymams...

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/