Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Reakcija į JAV siūlymus dėl taikos Ukrainoje: „Laikykimės ramiai ir darykim tai, ką darėm“

2025-04-30, Trečiadienis 11:05

Aušra Jurgauskaitė

Tarp JAV pasiūlymų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, be kita ko, skamba tokie, kaip: JAV de jure pripažintų Krymą Rusijos dalimi, de facto – kitas Rusijos okupuotas dalis; Ukraina turėtų atsisakyti ambicijų tapti NATO nare; Rusijai būtų panaikinamos sankcijos, o Ukraina gautų finansinę kompensaciją, nedetalizuojamas saugumo garantijas. Vis tik visai kitokias, palankesnes ukrainiečiams sąlygas nurodo Europos ir Ukrainos diplomatai, tarp kurių – tai, kad rusai grąžintų pagrobtus ukrainiečių vaikus, nebūtų taikomi ribojimai ukrainiečių kariuomenei plėtoti, o taip pat nurodoma, kad „Ukraina gauna tvirtas saugumo garantijas, įskaitant ir iš JAV (5 straipsnio tipo susitarimas), kol sąjungininkės nėra sutarusios dėl jos narystės NATO“. Sąlygų yra ir daugiau, jomis dalinosi tai apibrėžiančius dokumentus mačiusi naujienų agentūra „Reuters“.

Visgi, iškilęs Krymo klausimas labiausiai kaitina viešąją erdvę. Donaldas Trumpas, nors po 15 minučių trukusio susitikimo su Volodymyru Zelenskiu popiežiaus laidotuvių užkulisiuose rašė piktą įrašą apie Vladimirą Putiną – sekmadienį vėl kalbėjo manąs, kad V. Zelenskis būtų pasiruošęs atsisakyti šio Rusijos aneksuoto pusiasalio.

Anksčiau interviu „Žinių radijui“ Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Krymo pripažinimas Rusijai „atidarys peklą“ – ir ne tik todėl, kad tai gali būti vertinama kaip galimybė perbraižyti pasaulio valstybių sienas, bet ir dėl branduolinių ginklų platinimo grėsmės.

„Susitarėme, kad gyvename taikiai, kad gyvename šitose sienose ir dėl to mes atsisakome galimybės turėti branduolinius ginklus ir paliekame ten, kur jie yra, o tie, kurie nori įsigyti – mes juos persekiojame. Sugriausim šitą tvarką. Vienareikšmiai. Žinote, kiek kainuoja Šiaurės Korėjos branduolinė programa per metus? Mažiau negu milijardas eurų. Mūsų šiais metais gynybos biudžetas virš 3 milijardų. Ir Irano branduolinės programos brangiausi komponentai kainuoja apie keliasdešimt milijardų eurų – tai yra įgyvendinami dalykai. Aš nekalbu čia apie Lietuvą, aš kalbu apie prieinamumo galimybę. Taip kad kvestionuodami tarptautinės teisės principus, kvestionuodami Krymo priklausomybės klausimą, mes atidarome peklą, iš kurios išlįs tokie velniai, kurių niekas nesukiš atgal“, – kalbėjo ministras.

Tuo tarpu buvusi gynybos ministrė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, teigia, kad Europa turi toliau remti Ukrainą ir siųsti aiškias žinutes, kad nesutinka su tokio pobūdžio pasiūlymais, kaip kad pripažinti Krymą Rusijos teritorija.

„Labai svarbu mūsų laikysena, ir aš vis dar galvoju, kas gali paveikti – gali paveikti mūsų solidarus laikymasis kartu su Ukraina, labai aiškus žinučių siuntimas, kad mes tam nepritariam, mes to nebijom – čia kaip 1939 metais yra pasakęs Vinstonas Čerčilis (...) – „keep calm and carry on“– laikykimės ramiai ir darykim tai, ką darėm – toks tik tinkamas patarimas būtų“, – svarstė europarlamentarė.

Be kita ko ji pabrėžia, kad kitą savaitę vyks Europos Parlamento plenariniai posėdžiai, kur bus pasakyta, kad tokios viešojoje erdvėje linksniuojamos taikos sąlygos yra nepriimtinos.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/