Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Plunksnakočiai ar ginklai. Kas taps stabdžiu Rusijai?

2024-03-04, Pirmadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Ukraina tęsia kovą prieš okupantus. Tai pavyksta padaryti dėl Vakarų paramos, kuri pastaruoju metu senka dėl pramonės stygiaus arba stringa dėl politinių nesutarimų. Nauji karo metai bus itin sudėtingi kariniu, diplomatiniu ir pramoniniu požiūriu. Per Vakarus vilnys rinkimų banga, nauji politiniai vėjai galimai keis požiūrį į paramą Ukrainai, spaus nualintą šalį sėstis prie derybų stalo. Neramina ir rinkimai Jungtinėse Valstijose bei tendencija pasaulio galiūnei tolti nuo Europos Sąjungos.

Vis dar nežinome, ką reiškia „remsime tiek, kiek reikės“

Europoje nuotaikos, atrodytų, keičiasi kasdien. Vieną dieną kalbama apie Vakarų nuovargį, stringančią paramą ir neryžtą, kitą dieną skelbiama, kad Europai nebėra nesvarstytinų klausimų ir net Vakarų karių siuntimas į Ukrainą gali būti svarstomas. Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, nuotaikų ar tendencijų Europai pradėti ignoruoti Ukrainą Briuselyje nėra jaučiama, tačiau sprendimai ir pats paramos lygis ir toliau lieka nepakankamas. „Ir Europos Komisija vėluoja su tam tikrais sprendimais, nėra iniciatyvų ir vadovų lygmeniu. Čia metu akmenį ir į Lietuvos daržą. Kur yra Lietuva su savo iniciatyvomis? Ar Lietuva telkia regiono valstybes pateikti kažkokį bendrą sprendimą? Matydamas dabartinį Europos Sąjungos biudžetą aš nematau jokių esminių rezervų, kuriuos būtų galima panaudoti ne kitų politikos sričių sąskaita. Įsivaizduokite, jei pasiūlytume 5 proc. sumažinti žemės ūkio biudžetą, būtų nepriimtina ir žemdirbiams, ir visuomenei. Trūksta politinių iniciatyvų. Buvo Paryžiuje susitikimas, bet ir jis be galutinių sprendimų ir su įvairiomis nuomonėmis po jo. Tai gal imkimės patys iniciatyvų ir nelaukime, kol jos atsiras svetur“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ ragino P. Auštrevičius.

Politiko manymu, priežastis, kodėl vis dar stringame su realiais sprendimais, yra ta, kad Europos vykdomoji valdžia taip ir nesugebėjo savo visuomenei išversti, ką reiškia pasakymas „remsime tiek, kiek reikės“. Tai, pasak jo, tik gražūs žodžiai, o reikia realaus finansinio plano. „Atsakykime sau, kiek Ukrainai šiandien reikia, kad ji nugalėtų. Antrojo pasaulinio karo metu Vinstonas Čerčilis, Žanas Monė, vienas iš Roberto Šumano bendradarbių, įtikino visus surašydami buhalterinėse lentelėse, kiek reikia artilerijos, kad nugalėtume nacistinę Vokietiją. Tokių lentelių šiandien nėra, kol jų nebus karas nesibaigs“, – kalbėjo parlamentaras.

Europa nepajėgi viena padėti Ukrainai laimėti karą

Neramina ir tai, kad Europa po truputį lieka viena. Jungtinių Valstijų politikai nukreipė dėmesį į vidaus politiką, didėja pasaulio galiūnės dėmesys į Kiniją ir Taivaną, šalia to JAV prisiėmusi vaidmenį ir Palestinos bei Izraelio kare. Visgi, pasak M. Šešelgytės, nors JAV dėmesys mąžta, bet Europos nuvertinti dar ne laikas. Kriziniais laikotarpiais Europa yra pajėgi priimti ryžtingus sprendimus viena. „Karas Ukrainoje supurtė europiečius, kurie gyveno iliuzijoje, kad šiame regione vyrauja taika, kad nereikia dėti daug pinigų į gynybą, investuoti – nelabai verta, juolab, kad Europą saugo JAV branduolinis skėtis. Supurtymas buvo labai akivaizdus. Man nuostabą sukėlė, kaip Bendrija sugebėjo per keturias dienas patvirtinti taikos instrumento tiekimą Ukrainai, perkvalifikuoti paramą, kuri buvo numatyta kito pobūdžio operacijoms ir teikti karinę paramą iš ES pinigų Ukrainai kovoje prieš Rusiją. Kai Europą supurto krizė, ji veiksmų imasi greitai ir radikaliai“, – greitus Bendrijos sprendimus karo pradžioje vertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorė M. Šešelgytė.

Pasak ekspertės, JAV dėmesys nuo Europos tolsta jau kurį laiką ir visiškai akivaizdu, kad Europa nebus svarbiausias JAV prioritetas. Dėl šios priežasties, nepaisant kas būtų kitas JAV prezidentas, vargu, ir ar Ukraina bus svarbiausias prioritetas. M. Šešelgytė priminė ir Vilniaus viršūnių susitikimą, kuriame nenorėdama didesnės eskalacijos, JAV negriežtino formuluotės dėl Ukrainos potencialios narystės NATO. „Ar Europa gali viena remti Ukraina? Taip, ji gali ir mažais žingsniais eina link to. Pasižiūrėkime į duomenis, teikiamus Kylio instituto, jau liepos mėnesį, pagal paramos tiekimą ir įsipareigojimą, ES institucijos kartu su valstybėm narėm aplenkė JAV. Tai yra signalas, kad mums rūpi ir rūpi labiau, negu šiuo metu rinkiminėse kovose paskendusiai JAV. Matosi ir ženklus augimas kai kurių šalių teikiamo finansavimo. Galima paminėti Vokietiją, taip pat Šiaurės šalis, ypač išskirčiau Norvegiją, ir regiono šalis, Baltijos valstybes, Lenkiją, čia didelis procentas nuo bendrojo vidaus produkto yra skiriamas Ukrainai“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Anot politologės, problema ta, kad didžioji dalis Europos paramos yra finansinė, o Ukrainai reikia ginkluotės. „Europa vis dar stipriai nusileidžia JAV tiekiant ginkluotę ukrainiečiams. Šiame kare svarbu, kad žmonės turėtų už ką pavalgyti, bet taip pat yra svarbu, kad turėtų kuo apsiginti. Ir čia jau nebekalbame apie tai, ar to nori Europa, ar nenori. Bet kalbame apie tai, ar gali, ar negali. Šiuo metu negali, dėl elementarių skylių sandėliuose, dėžėse, ir dėl to, ką sugebame pasigaminti. Gynybos pramonė Europos valstybėse ilgą laiką buvo apleista. Į ją buvo neinvestuojama, ji yra labai išskaidyta, fragmentuota, subsidijuojama. Šiuo metu tos paramos galimybės yra labai ribotos. Tai be JAV apie sėkmingą karo baigtį, ko gero, kalbėti yra labai sunku“, – akcentavo ekspertė.

Plunksnakočiais, ne ginklais?

Ukrainai nuolat prašant ginklų, Europoje vos užsivedus, buksuojant ginklų pramonei, vis sugrįžta diskusijos apie derybas. Taikos derybas akcentuoja ir galimas naujas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažadėjęs karą Ukrainoje baigti per parą, tik vargu, ar ukrainiečių naudai. Derybų šalininkų balsai vis garsiau skamba ir Briuselyje, o pagrindine derybų bet kokia kaina šaukle išlieka Viktoro Orbano Vengrija.

Kolegoms iš Budapešto radijo Vengrijos saugumo politikos ekspertas Georgas Spöttle kartojo, kad „šiuo metu matome, kad ne ginklais, o plunksnakočiais galime laimėti karą“. Jis abejojo, ar tikslinga yra Vakarų strategija, žvelgiant į karą, kuris savo žiaurumais prilygsta Antrajam pasauliniam, toliau kalbėti apie karinę paramą ir ginkluotės tiekimą, kai tuo metu karams vykstant Konge ar Somalyje, Europa visuomet ragina sėstis prie derybų stalo.

Anot Europos Parlamento nario P. Auštrevičiaus, tokiomis nuomonėmis bandoma šį karą susieti su visais kitais, kurie šiuo metu vyksta pasaulyje. „Bet iš esmės Rusija pradėjo pasaulinį karą prieš Vakarų ideologiją, bandydama pateisinti savo imperialistinius, šovinistinius ketinimus, savo politiką. Tas karas neturi pabaigos. Šis karas nėra dėl teritorijos, jis daug platesnis. Tie pro-Orbaniški plunksnakočiai, tokie kalbėtojai, visus bando privesti prie tokio taško, kad na, žinot, gal mums čia jau užtenka, reikia taikytis su Rusija, nieko nebus. Žinant, kad Rusija niekada neskaičiuoja savo aukų, resursų, metamų į tokias ofenzyvas, tai yra nuolaidžiavimas. Toks drakonas tikrai nesustos“, – pažymėjo politikas.

Kol D. Trumpas žada su Rusija ir Ukraina susitarti per parą, Europos Parlamento narys kelia, klausimą, kokią situaciją mes turėsime po tokių greitų, tariamų susitarimų. „Bus laikina taika prieš dar kitą, tolimesnį karą, kitas provokacijas? Nepritariu tam. Karas prieš Ukrainą yra galimybė Europai galutinai sukonstruoti ne šios dienos, o rytdienos saugumo ir gynybos politiką. Bandymų nuolaidžiauti bus, per savęs menkinimą, per rusiško naratyvo primetimą. Ar duoti kvailiui kelią? Taip, vieną kartą duosi, o antrą, žiūrėk, kad tavęs nepartrenktų ir stambesnis daiktas“, – apie siūlymus sėstis prie derybų stalo kalbėjo Lietuvos atstovas Briuselyje.

Europa po truputį bunda

Nepaisant, kas ateis į Baltuosius rūmus, ištikimiausios sąjungininkės dėmesys Europai, o kartu ir Ukrainai, silpnės, mano M. Šešelgytė. „Žinutė Europai yra ta, kad baigėsi laikas, kuomet galėjome galvoti, jog JAV saugumo skėtis mus saugos. Dabar jau reikia ir patiems kažką daryti, bet į šitą pokytį žiūriu optimistiškai, panašu, kad mažais žingsneliais atsibundame. Vokiečių kancleris pasakė savo žymiąją Zeitenwende kalbą, bet, manau, matome visos Europos Zeitenwende. Ne tik karybos srityje, bet bendrai suvokimo, kad pasaulis nėra tik liberalus, kad yra ir autoritarizmo. Suvokimo, kad transakciniai susitarimai su autoritariniais režimais kelia pavojų. Daug dalykų prieš kuriuos Europa atmerkia akis. Lėtai, bet jos atsimerkia“, – vylėsi ekspertė.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/