00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Euranet Plus

Žiūrėkite

Atsisiųsti

M. Dubnikovas: Lietuva galėtų drąsiau skolintis gynybai

2025-05-07, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Daugiau nei pusė Europos Sąjungos (ES) valstybių prašo leisti papildomai skolintis gynybos reikmėms, nesulaužant fiskalinės drausmės. Šį siekį palaiko ir Lietuva. Tačiau tokia kryptis daliai Vakarų politikų kelia klausimų: ar didesnės skolos netaps finansiniu akmeniu po kaklu? Ar tai nėra kelias į naują Graikijos scenarijų? Jie įspėja dėl galimų pasekmių – augančių palūkanų, įsiskolinimo rizikų, o rytinio flango šalys, įskaitant Lietuvą, ragina matyti platesnį saugumo vaizdą.

Ekonomistas Marius Dubnikovas, siūlo nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad dalis kritikų vadovaujasi ne ekonominiais argumentais, o politiniais interesais:

„Ne visi Vakarų politikai kritikuoja šį sprendimą. Tai yra mažuma, kuri siekia savo tikslų. Toks dalykas nevyksta,“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo M. Dubnikovas.

Europa turi pinigų spausdinimo mašiną

Pasak ekonomisto, šiuo metu skolos lygis Lietuvoje – labai toli nuo kritinio. „Esame labai toli iki prasiskolinimo, nes net iki Vokietijos, kuri jau viršija Mastrichto kriterijų skolos lygį, mums dar yra ganėtinai toli. Galėtume pasiskolinti gerokai daugiau,“ – sakė jis.

Jis primena, kad ES turi priemonių stabilizuoti ekonomiką net augant išlaidoms. „Europa turi pinigų spausdinimo mašiną, kuri gali spausdinti pinigus, kaip buvo daroma pandemijos metu. Taip buvo išvengta didesnės krizės,“ – aiškino ekonomistas.

M. Dubnikovo teigimu, panašus modelis galėtų būti taikomas ir dabar. „Kalbant apie gynybą, galime spausdinti eurą. Galbūt šiek tiek atpiginti valiutą, nes pastaruoju metu ji labai sustiprėjo,“ – sakė M. Dubnikovas.

800 mlrd. fondas – ekonominis katalizatorius

Europos sprendimas investuoti 800 mlrd. eurų į gynybą, pasak ekonomisto, nėra grėsmė, o stimulas:

„Tas 800 milijardų fondas nėra labai didelis. Jis sudaro vos 1,5 procento nuo bendro ES bendrojo vidaus produkto. Tai gali būti katalizatorius, kuris pažadina Europos ekonomiką, paskutinius metus buvusią sustingusią,“ – komentavo jis.

Ekonomistas primena, kad pastarąjį dešimtmetį Europos augimas ženkliai atsiliko nuo JAV ir Kinijos:

„Jungtinės Amerikos Valstijos pagal savo BVP padidėjo 50 procentų, Kinija – 70 procentų, o euro zona – tik 7 procentais. Tai rodo visišką stagnaciją,“ – teigė M. Dubnikovas.

Valstybės skola nėra šeimos skola

Atsakydamas į nuogąstavimus dėl skolinimosi tvarumo, M. Dubnikovas akcentuoja esminį skirtumą tarp asmeninių ir valstybių skolų. „Valstybės niekada negrąžina savo paskolų. Jos jas tiesiog refinansuoja, keičia naujomis paskolomis,“ – aiškino jis.

„Jei išlaikysime ekonomikos augimą, Lietuva gali skolintis tiek, kiek reikia,“ – pridūrė M. Dubnikovas.

Visgi, anot jo, pagrindinė rizika slypi ne pačiame skolinimesi, o neteisingose investicijose.

„Jeigu toliau didinsime minimalų atlyginimą, pensijas didžiausiais tempais Europoje, bet nesirūpinsime gynyba – galime patekti į blogųjų sąrašą,“ – perspėjo jis.

Pasitikėjimas – pigesnės palūkanos

M. Dubnikovas pažymi, kad šiuo metu Lietuva skolintis gali palankiomis sąlygomis.

„Šiuo metu mokame 3,4 procento už 10 metų trukmės obligacijas. Tai reiškia, kad Lietuva yra patikima,“ – kalbėjo ekonomistas.

Jis priminė ir 2009-ųjų situaciją, kai Lietuva skolinosi už beveik tris kartus brangiau. „Tada mokėjome 9,5 procento. Ir tai buvo todėl, kad niekas netikėjo Lietuvos ekonominiu atsigavimu,“ – komentavo jis.

M. Dubnikovas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos valstybė gali pasiskolinti tiek daug, kiek nori, su sąlyga, kad išlaikys ekonomiką. „Ir čia yra labai įdomi diskusija dabar vykstanti apie ekonomiką ir mokesčius. Ar mes išlaikysime ekonominį augimą, kurį mes turėjome numeris vienas turbūt pasaulyje ir Europoje, palyginus su kitomis valstybėmis, ar mes nuslūgsime žemyn? Ir jeigu mes išlaikysime tą tą tempą, kurį mes turime, mes galime skolintis iš tiesų didelius pinigų sumas, kurių mums nereikės grąžint, nes mes jas tiesiog refinansuosime“, – aiškina jis, pridurdamas, kad jei ekonomika pradės slūgti, galime atsidurti „blogajame sąraše“

Gynybos investicijos – ir ekonomikos, ir saugumo garantas

Ekonomistas pabrėžia, kad skolinimasis gynybai būtinas ne tik saugumui, bet ir pramonei, kuri jau rodo atsigavimo ženklus:

„Rheinmetall akcijos šiemet pabrango du su puse karto vien dėl to, kad buvo paskelbtas 800 milijardų eurų fondas. Matome pokyčius,“ – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo teigimu, tai atveria platesnę strateginę viziją. „Tai yra pabudimas. Ir tai – pavojus mūsų Rytų priešininkei, kuri nenorėtų, kad Europa bustų, ginkluotųsi ir kurtų savo gynybos pramonę,“ – sakė jis.

Pasak M. Dubnikovo, šiandien Lietuva turėtų būti drąsesnė.

„Turime paradoksą – negalime kritikuoti valdančiosios daugumos dėl to, kad jie skolinasi, nes jie nesiskolina. Tai yra problema,“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė ekonomistas.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/