Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Lenkijos ūkininkų entuziazmas Lietuvos pasienyje galutinai išblėso

2024-03-07, Ketvirtadienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Lenkijos ūkininkams nuo penktadienio pasienyje su Lietuva pradėjus tikrinti, ar iš Lietuvos į Lenkiją įvežami ukrainietiški ar rusiški grūdai, Lenkijos ūkininkų entuziazmas mažėja – savaitės pradžioje tikino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. O ketvirtadienį paaiškėjo, kad protestas jau apskritai baigėsi. Kad transporto priemonės nebetikrinamos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Aistras pirmosiomis dalinės blokados dienomis, sutapimas ar ne, teko raminti į Lietuvą pirmojo vizito po to, kai pradėjo eiti pareigas, atvykusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui.

„Tai tikrai nėra politika tie protestai, tai tiesiog gyvenimas, kuris liečia lenkų ūkininkus ir tai yra pusė milijono šeimų, kurie iš to gyvena, iš to turi pajamų gamindami žemės ūkio produkciją“, – Vilniuje kalbėjo jis, pridurdamas, kad kreipėsi į Lietuvos ministrę pirmininkę su „žmogišku prašymu suprasti“. Kad čia nebuvo politikos – gali būti sudėtinga suprasti, ypač, kai išties Lenkijoje balandį vyks vietos rinkimai. Kaip kitaip, jei ne dėl to, Lenkijos ūkininkai sugebėjo išreikalauti iš savo valstybės institucijų vykdyti tokius patikrinimus? Bet tai ne vienintelis klausimų keliantis reikalas.

Nors viskas nuo pradžių iki pabaigos vyko sklandžiai – pasienyje nenusidriekė eilės, o lenkų ūkininkai nerado jų nuogąstavimus patvirtinančių faktų, klausimų kilo dėl tokių patikrinimų teisėtumo: kaip taip gali būti, kad veikiant Europos Sąjungos laisvoje rinkoje, viena iš valstybių vienašališkai pradeda tokius veiksmus?

„Jeigu iš tikrųjų kažkieno teisės pažeidžiamos – vežėjų, eksportuotojų ar šalies – turėtų kreiptis į Komisiją dėl pretenzijų. Apskritai, legalių prekių judėjimas turi būti nevaržomas. Bet jei vyksta nelegalių prekių judėjimas su suklastotais dokumentais, tai čia kitas klausimas“, – dar tebevykstant protestui, Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo europarlamentaras Bronius Ropė.

„Iš pirmo žvilgsnio žiūrint, Lenkijos ūkininkai šiek tiek viršija savo įgaliojimus. Iš tiesų, jei daroma hipotezė, kad į Lenkiją važiuoja nelegalūs grūdai, tokiu atveju geriausia inicijuoti oficialų tyrimą, kuriame dalyvautų oficialios institucijos ir kurio rezultatai būtų teisiškai ir statistiškai reikšmingi, tam, kad būtų galima įvertinti, ar tai yra problema, ar nėra. Dabar viena pusė imasi asmeninių iniciatyvų, bet turint omeny, kad Europos Sąjungoje turime bendrą rinką, tos iniciatyvos atrodo kaip pernelyg stiprios ir viršijančios įgaliojimus“, – vertinimą laidoje pateikė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Keista, tačiau reakcijos iš europinių institucijų į šią situaciją per visą laiką nebuvo jokios. Europarlamentaras B. Ropė sakė, kad reikėjo inicijuoti kriepimasi ir jau beveik planavo tai padaryti pats, kaip kad padarė dėl rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą klausimu.

Kad kreiptis į Europos Komisiją reikėjo, įsitikinęs ekonomistas A. Izgorodinas.

„Manau, kad būtina. Akivaizdu, kad kalbame apie europinę riziką, problemą – nelegalių grūdų patekimą į Europos rinką, dirbtinius kainų mažinimus – todėl, įsivaizduoju, kad Europos Komisija tikrai turi įsikišti ir turime turėti aiškius rezultatus, kurie būtų statistiškai ir teisiškai reikšmingi, kad suprastume, ar yra ta problema ir kaip ją galima spręsti ES vardu. Nes kalbame apie tam tikrą konkurencinę riziką visos ES žemės ūkyje, o tai reiškia, kad Europos Komisija tikrai turi įsikišti“, – sakė A. Izgorodinas.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/