Viena iš Ukrainos karo pasekmių Europos žemynui yra naujas postūmis stiprinti ES gynybinius pajėgumus. Bet be paramos Ukrainai, kokia yra bendra ES gynybos ir saugumo politikos ateities vizija? Į tai gilinamasi „Euranet Plius“ projekto tinklalaidėje „Voices from Brussels“, kurios lietuviška versija skambėjo per „Žinių radiją“.
Europos Sąjunga visų pirma yra politinė ir ekonominė sąjunga. Todėl jos gynybinė priklausomybė nuo NATO ir JAV yra aiškiai suvokiama. Vis tik karas Europos kieme pavojaus varpais suskambėjo Briuselyje ir Europos sostinėse. Europos lyderiai galiausiai sutarė, kad pakartotinis Europos gynybos ir saugumo pajėgumų įvertinimas leistų blokui, prireikus, veikti ir vienam.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Bundestage žodžiais, karas pažymėjo „Zeitenwende“ – lūžio tašką. Tai reiškė esminį ES gynybos politikos poslinkį – visų pirma, daugumos ES šalių gynybos biudžetų padidėjimą. Nors NATO reikalavo, kad po karo Ukrainoje iš savo narių gynybai skirtų du procentus savo BVP, daugelis ES sostinių įsipareigojo išleisti dar daugiau.
Ryškiausias šio mentaliteto pokyčio pavyzdys, įvykęs dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje – yra Vokietija, kuri per ateinančius ketverius metus gynybos išlaidas pildo 100 mlrd. eurų. Kitos šalys taip pat planuoja tai padaryti, pavyzdžiui, Prancūzija, kuri siekia 2024–2030 m. skirti daugiau nei 400 mlrd. eurų, t.y. 295 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniu laikotarpiu; Nyderlandai, kurie paskelbė įsipareigoję iki 2024 m. kasmet skirti daugiau nei 19 mlrd. eurų; ir Lenkija, kuri 2023 m. savo gynybos biudžetą ketina padidinti iki 4 procentų nuo BVP, o 2022 m. – 2,4 procento. Netgi tradiciškai neutralios šalys, tokios kaip Austrija, padidino savo karinius biudžetus –Viena pažadėjo savo gynybos biudžetą padidinti iki 1,5 procento BVP ir per ateinančius ketverius metus tam skirti 16 mlrd. eurų. Kai kurios šalys taip pat siekia tobulinti karo prievolę.
Šis pokytis iš tikrųjų yra ilgalaikės tendencijos dalis, prasidėjusios po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014-aisiais. Jau prieš dvejus metus bendras Europos gynybos finansavimas pirmą kartą viršijo 200 mlrd. eurų, teigiama Europos gynybos agentūros ataskaitoje.
Vis dėlto Rusijos sukeltas karas šią tendenciją paspartino: McKinsey vertinimu, ES narės, kurios yra ir NATO šalys, iki 2026 m. padidins savo finansavimą 53–65 procentais. Palyginimu, jei karas nebūtų įvykęs – finansavimas būtų paaugęs 14 procentų.
Visiškai akivaizdu, kad šis žingsnis žengia koja kojon su Ukrainai teikiama parama, kaip aiškina Europos Sąjungos saugumo studijų instituto – ES agentūros, analizuojančios užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimus – analitikė Marie Brethous.
„Per pastaruosius du mėnesius ir nuo žiauraus Rusijos puolimo Ukrainoje bei karo pradžios matėme, kad ES ir visos jos valstybės narės tikrai sustiprėjo ir įsipareigojo remti Ukrainą, ne tik siųsdamos ginklus net į aktyvią karo zoną Europoje –o tai tikrai pirmas kartas. Ir tai tikrai netikėta. Manau, tai labai palankiai įvertino tarptautinė saugumo bendruomenė, nes ES per pastaruosius mėnesius tikrai sugebėjo sustiprėti kaip veikėja ir ypač suteikti didelę paramą Ukrainai“, – sako analitikė.
Vis tik Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę komentuodamas tai, kas buvo aptarta neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Stokholme, Žinių radijui sakė, kad ES finansavimas Ukrainos gynybai – vis dar nepakankamas.
Tačiau, be paramos Ukrainai ir būtinų santykių su NATO, ar yra aiški visos ES gynybos politikos ar strategijos vizija? Ar ES valstybės narės pajėgios kartu apsvarstyti subalansuotus asignavimus gynybai ir saugumui, pagrįstą bendrais prioritetais, kad būtų išvengta susiskaldymo?
Pradedant nuo įrangos. Nors Sąjungoje karinės įrangos pirkimai vis dar daugiausia vykdomi nacionaliniu lygmeniu, atrodo, kad naujausios visos ES iniciatyvos sudaro sąlygas glaudesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.
Kiti žingsniai taip pat rodo naują bendrą viziją, kaip ES valstybės narės turėtų veikti šiame kontekste. Beveik 8 mlrd. eurų ES gynybos biudžetas periodui nuo 2021-ųjų iki 2027-ųjų padarė proveržį: pirmą kartą Bendrijos biudžete buvo numatyta lėšų gynybai. Kita programa, padedanti 27 valstybėms narėms sutelkti dėmesį į išlaidas gynybai: Europos gynybos pramonės stiprinimas pagal bendrą viešųjų pirkimų aktą (EDIRPA), kurio vertė 500 mln. eurų, kuri taip pat sudaro sąlygas būsimai Europos gynybos investicijų programai.
Tačiau ateityje pagrindinis gynybos ir saugumo politikos iššūkis greičiausiai bus valstybių narių vienybės užtikrinimas.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės