Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kodėl moterims būti politikoje – sudėtingiau?

2024-03-16, Šeštadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Nors atrodo, kad lyčių lygybė šiandienos pasaulyje turėtų būti gana natūralus reiškinys, neretai realybė būna kiek kitokia. Svarbiausioms Europos institucijoms, tokioms kaip Europos Komisija ar Europos Parlamentas, vadovauja moterys, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Seime iš 141 Seimo nario turime vos 41 moterį. Tad kiek lyčių lygybės yra politikoje ir su kokiais iššūkiais šioje srityje susiduria būtent moterys?

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ aiškino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Deimantė Rimkutė, diskriminacija politikoje egzistuoja, tačiau ją ne visada galima pamatyti plika akimi.

Kaip prisiminė tarybos narė, patekusi į sostinės tarybą neigiamų reakcijų dėl to, kad yra „per jauna moteris“, ji iš pradžių nesulaukė, tačiau laikui bėgant tam tikri diskriminacijos elementai iš kitų kolegų visgi išryškėjo.

„Vienareikšmiškai teigti, kad dažnai susidurdavau su kažkokiais stereotipais, turbūt negalėčiau, bet žinoma, kad per mano karjerą, beveik penkerius metus, pasitaikė ir tam tikrų nemalonesnių atvejų.

Kaip žinia, diskriminacija gali būti tiek tiesioginė, kai kažkokias tiesiogines replikas pasako, kvestionuoja tavo žinias, pasisakymus pagal tavo amžių ar lytį, bet būna ir pasąmoninga diskriminacija. Tai su ta netiesiogine diskriminacija būtų sunku pasakyti, kiek susidūriau, bet vien ta aplinkybė, kad politikoje yra mažiau moterų, irgi gal kažkuria prasme indikuoja, kad problemų šioje srityje yra“, – įsitikinusi D. Rimkutė.

Vilniaus miesto taryboje esanti politikė prisiminė ir vieną atvejį, kai kolegos žodžiai privertė pasijausti labai nejaukiai.

„Prisimenu, kai buvau gal 21-erių ar 22-ejų, gana rimtai užsiėmiau Astravo atominės elektrinės klausimu – kaip tik tuo metu vyko labai daug diskusijų Lietuvoje, Vilniaus jaunimo reikalų taryboje siūliau kalio jodido tabletes studentams, kurie yra neregistruoti Vilniuje, dalinti, bet tuo metu pamačiau, kad galbūt trūksta strateginio žvilgsnio, tad teikiau rezoliuciją Vilniaus miesto taryboje.

Pamenu, kadangi buvau tos rezoliucijos autorė, ėjau pristatyti prieš 51 tarybos narį, ir po pristatymo vienas tarybos narys uždavė klausimą: „Iš kur čia tu turi žinių tokiais sunkiais klausimais domėtis, ką tu studijavai?“

Kaip ir nebuvo tiesiogiai pasakyta, kad tu, moteris, apie tokius klausimus nekalbėk, gal buvo labiau apeliuojama į mano jauną amžių ir galbūt net foną, kad esu moteris, bet nemaloniai ir nejaukiai pasijutau“, – kalbėjo D. Rimkutė, pridūrusi, kad yra tekę apginti ir kitas koleges taryboje, nes iš vyrų ir šios sulaukdavo nevienareikšmiškų pasisakymų.

Savo ruožtu lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė priminė statistiką, kad šiuo metu Seime, tarybose ir ministrų kabinete mūsų šalyje moterys sudaro trečdalį visų politikų, kai visuomenėje moterų turime kiek daugiau nei 50 procentų.

„Tai turbūt negalėtume to pavadinti balansu“, – svarstė ji.

Tam pritarė ir D. Rimkutė.

„Reikėtų siekti tos proporcijos 50/50, kaip siekiamybės, nes vis dėlto moterys sudaro pusę pasaulio, ir vis dėlto jų dalyvavimas irgi yra esminis ir mūsų demokratijai, nes kiekvienas žmogus, priklausomai nuo socialinio, ekonominio ar kokio kito konteksto, jis atsineša tą patirtį ir į politiką“, – pabrėžė pašnekovė.

U. Litvinaitė atkreipė dėmesį, kad mus vis dar labai veikia istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, nors ir gyvename šiuolaikiniame pasaulyje. Supaprastintai šnekant, pasak jos, tradiciškai viešoji erdvė visada buvo vyrų erdvė, o moterys buvo atsakingos būtent už namų erdvę.

„Lietuvoje vis dar, kai yra klausiama nuostatų apklausose, dauguma Lietuvos gyventojų atsako tuos stereotipus palaikydami, kad jos svarbiausias darbas yra pasirūpinti namais ir šeima, kai kurie galvoja netgi, apie pusę Lietuvos žmonių galvoja, kad moteris turi pasirūpinti ir savo vyro buitimi, tuo tarpu vyrai turėtų uždirbti daugiau negu moterys. Tai čia yra tokie lakmuso popierėliai pamatuoti, kiek tos tradicinės lyčių rolės yra gajos“, – kalbėjo U. Litvinaitė.

„Pas mus vis dar jos yra gajos, nors mes esame šiuolaikinė visuomenė, ir čia būtent politikėms atsiveria ypatingas barjeras, nes jos dalyvauja viešojoje erdvėje ne tik dirbdamos, bet jos reiškia savo nuomonę ir sprendžia, kaip valstybė gyvens“, – pridūrė specialistė.

U. Litvinaitė taip pat sutiko, kad moterims labai svarbu susirasti tokią bendruomenę, kuri palaiko būtent kitas moteris.

„Ir partijos vidinis sąrašų sudarymo procesas yra labai svarbus, nes mes paskui kaip visuomenė, kaip rinkėjai, renkamės jau iš to sąrašo, kurį mums pateikia partijos“, – priminė ji.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/