Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl Europai reikia skaitmeninio euro?

12.25 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Ar kada pagalvojote, jog kelių metų bėgyje parduotuvėje galėsite atsiskaityti ne tik kiekvienam įprastais ir žinomais eurais, bet ir skaitmenizuota šios valiutos versija? Vos prieš kelis metus Europos centrinis bankas (ECB) iškėlė skaitmeninio euro idėją, o praėjusių metų liepą prasidėjo tiriamasis inovacijos etapas. Banko specialistai siekia išspręsti pagrindinius klausimus, susijusius su naujos valiutos struktūra ir platinimu.

Tačiau kas tas skaitmeninis euras? Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros departamento projekto vadovė Austėja Šostakaitė sako, kad skaitmeninė euro forma – nors dar ir nėra sukurta – iš esmės yra tas pats euro banknotas ar moneta, tačiau perkeltas į skaitmeninę erdvę.

„Skaitmeninis euras yra centrinio banko skaitmeninė valiuta. Ką tai reiškia? Centrinis bankas šiuo metu leidžia vieną valiutą – eurą. Tai yra banknotai, monetos. Tačiau ji yra fizinėje formoje ir mes skaitmeninės valiutos kaip tokios dar neturime. (...) Skaitmeninis euras būtent ir būtų skaitmenizuotas euras, skaitmenizuota fizinė atitiktis elektroninėje erdvėje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė LB atstovė.

„Tai tiesiog papildoma atsiskaitymo priemonė – dabar naudojamės tiek kortele, tiek aplikacija. Ateityje galbūt dar turėsime ir skaitmeninio euro aplikaciją, kuria galėsite naudotis jums patogiais momentais“, – pridūrė ji.

Pašnekovė neslėpė, kad daugeliui kyla klausimas – kuo skaitmeninis euras skiriasi nuo tų pinigų, kuriuos jau dabar gyventojai turi savo banko sąskaitose ir išleidžia atsiskaitydami banko kortelėmis ar išmaniaisiais prietaisais. Pasak jos, esminis skirtumas yra tai, „kas stovi už euro“ – kas yra atsakingi už atsiskaitymo priemonės vertę, saugumą ir kitas funkcijas.

„Tie pinigai, kuriuos finansų sistemoje kuria privatūs bankai, jie yra tų bankų įsipareigojimas jums kaip klientui – mes saugome jūsų pinigus, jūs galite atsiskaityti, mes duodame jums kortelių, aplikacijas, kuriomis galite naudotis. Bet už viso to stovi privatus subjektas“, – aiškino LB ekspertė.

„Už skaitmeninio euro stovėtų centrinis bankas. Tai būtų visiškai saugi atsiskaitymo priemonė, nes centrinis bankas negalėtų bankrutuoti“, – akcentavo ji.

Kodėl reikia skaitmeninio euro?

Pasidomėjus, kodėl Europos Sąjungoje pradėta diskutuoti apie skaitmeninės valiutos poreikį, A. Šostakaitė tikino, kad centriniai bankai stebi pokyčius rinkose ir vertina visose srityse vykstantį spartų skaitmenizavimą. Be to, tęsė ji, fiksuojama itin aiški tendencija – žmonės vis rečiau naudojasi grynaisiais pinigais.

„Skaitmenizacija yra viena iš tų tendencijų, kur matome, kad tai yra neišvengiama. Visos paslaugos keliasi į skaitmeninę erdvę, turime daug elektroninių prekių, turime paslaugų – nebėra patogu atsiskaityti banknotais ir monetomis“, – kalbėjo LB atstovė.

Visgi, grynieji pinigai, pasak pašnekovės, yra vienintelis centrinių bankų ryšys su klientais, tad mažėjant jų naudojimui, bankai yra suinteresuoti rasti ryšio su vartotojais alternatyvą.

„Skaitmenėjant visoms paslaugoms ir prekėms, ir atsiskaitymai tampa skaitmeniniai. Iš esmės mums norisi palaikyti ryšį su klientu ir skaitmenizuoti taip pat ir grynuosius pinigus“, – nurodė A. Šostakaitė.

 „Šiandieną galbūt viskas yra gerai. Šiandieną turime atsiskaitymo priemonių, viskas veikia, situacija yra stabili, tačiau ateityje mes matome, kad ateina pokyčiai ir ateina kriptovaliutos, įvairūs nauji žaidėjai (...). Tai gali tikrai pakeisti visą mūsų finansinę ekosistemą ir dėl to mes norime ruoštis ateičiai“, – situaciją apibendrino ji.

Tyrimo etape – eilė klausimų ir sudėtingų sprendimų paieškos

A. Šostakaitės teigimu, Europos bankai šiuo metu stengiasi adresuoti visas problemas ar galimas inovacijos spragas. Daug dėmesio skiriama ne tik centrinių bei komercinių bankų santykiui nustatyti – kas ir kaip veiks, kokiomis funkcijomis dalinsis ir pan. – bet ir vertinama, kaip išlaikyti stabilią rinką, iš jos neišmesti egzistuojančių žaidėjų.

„Mes labai stipriai analizuojame, kokie gali būti mechanizmai, užtikrinti stabilumą, kuris dabar yra“, – pasakojo LB specialistė.

Be to, ji pabrėžė, jog procesas nėra itin lengvas, mat „centrinis bankas niekada nekūrė tokios paslaugos“.

„Euras veikia visoje Europoje, čia taip pat. Tai reiškia, kad su ta aplikacija ir su ta kortele bus galima atsiskaityti, pavyzdžiui, Ispanijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Estijoje, kur norite euro zonoje. Reiškiasi, kad bus reikalingas tam tikras bendradarbiavimas tarp visų Europos bankų ir Europos centrinių bankų. Tokio masto produkto apskritai rinkoje nėra ir Europos lygmeniu“, – akcentavo ji.

„Matome, kaip čia toks ganėtinai didelis iššūkis visiems susitarti ir visiems surasti tokį bendrą integralų sprendimą“, – užtikrino A. Šostakaitė.

Klausiama, ar skaitmenine valiuta euro zonos valstybėse galės atsiskaityti ir kitų šalių piliečiai, LB atstovė teigė, jog kol kas ECB neprioretizuoja šio klausimo – pirmiausiai norima suteikti prieigą Europos ir euro zonos piliečiams.

„Žinoma, būtų naudinga, kad ir atvykstantys turistai galėtų atsiskaityti ar kažkur užsienyje tą būtų galima padaryti. Bet kol kas mes apsibrėžiame tiktai euro zona, nes šis tarptautiškumo klausimas – dėl jo reikia susitarti su kitomis šalimis, tai dar išdidėja klausimų spektras. Tai prioritetas yra kol kas euro zona, o turbūt ateityje pereisime prie tarptautiškumo klausimo“, – sakė ji.

Atsiskaitymai be interneto ryšio – misija įmanoma

Be rinkos stabilumo, valiutos struktūros ir kitų aspektų, taip pat sprendžiamos ir praktinės skaitmeninio euro problemos, su kuriomis galėtų susidurti klientai – pavyzdžiui, svarstoma, jog reikėtų įgalinti atsiskaitymus, kurie nereikalautų interneto ryšio. Tokiu būdu skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti „netgi vaikštant kalnuose“.

„Šiuo metu grynieji yra naudingi, nes jais galima atsiskaityti bet kur ir bet kada. Tuo tarpu elektroninės atsiskaitymo priemonės turi tokį mažą minusą – joms reikia interneto tam, kad vaikščiotų visi mokėjimai ir tai gali būti ne visada patogu, kai, tarkime, esate kalnuose ir galbūt negalite atsiskaityti kortele. Tai vienas iš tokių skaitmeninio euro pliusų yra, kad mes dabar labai stipriai nagrinėjame, kaip įgalinti atsiskaitymus be interneto ryšio“, – pažymėjo ji, akcentuodama, kad technologijos, leidžiančios tokius pokyčius įgyvendinti.

„Tai reiškia, kad būtų panaši analogija į grynuosius – jūs galite juos išsiimti bet kur ir susimokėti. Taip pat būtų ir čia. Tarkime, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turi skaitmeninio euro aplikaciją, jie suliečia telefonus ir gali atsiskaityti net nesant interneto ryšiui“, – situaciją iliustravo ji.

Prognozuojama, kad pasinaudoti skaitmeniniais eurais galėsime tik po keleto metų

Nors A. Šostakaitė patikino, kad prieš pusantrų metų prasidėjęs tiriamasis skaitmeninio euro etapas turėtų pasiekti finišą kitą rudenį, tai nereikš, kad europiečiai jau galės apsipirkti, naudodamiesi nauja valiuta.

„Kitų metų rugsėjį turėsime jau susidėlioję tą visą vaizdinį, kaip skaitmeninis euras galėtų atrodyti“, – nurodė ji.

„Žinosime, kokios funkcijos – ar aplikacijoje, ar kortelėje, kur galėsime atsiskaityti, kokie bus pagrindiniai funkcionalumai, limitai, galimybės. Mes sudėliosime tą konceptą, bet iki paties galutinio produkto, kada jau galėtume atsiskaityti prekybos vietose ar internete, sakyčiau, dar penki metai mažiausiai“, – skaitmeninio euro ateities perspektyvas apibendrino A. Šostakaitė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai