Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ko gyventojai tikisi iš artėjančių Europos Parlamento rinkimų?

2024-02-10, Šeštadienis 14:30

Dominyka Goldbergaitė

Netrukus po Prezidento rinkimų, birželio 9-ąją, Lietuvos gyventojai vėl trauks prie balsadėžių. Šiemet, kartu su dar 26-omis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva rinks naująjį Europos Parlamentą (EP).

Iki šių rinkimų likus mažiau nei pusei metų, Žinių radijo laidai „Ar ES tai gali?“ pakalbinti žmonės dalinasi apie tai, ko jie tikisi iš artėjančių Europos Parlamento rinkimų ir kokių veiksmų pirmiausiai turėtų imtis EP naujoje kadencijoje. Pašnekovai taip pat svarstė apie didžiausius iššūkius, su kuriais dabar susiduria Europos Sąjungos narės, tarp jų ir Lietuva, bei kaip šias kylančias problemas galėtų spręsti Europos Parlamentas.

Nors rinkimai jau netrukus, dalis kalbintų gyventojų pripažįsta, kad rinkimais nesidomi arba į juos žiūri skeptiškai, todėl dar nežiną, už ką balsuoti. Kiti sako, kad tarp šiuo metu žinomų kandidatų nemato, už ką galėtų balsuoti.

„Vakar kaip tik su savo draugais aptarinėjome, už ką balsuoti ir aš jums pasakysiu – graudu. Situacija, mano manymu, yra ganėtinai sunki. Iš tikrųjų aš nematau, ką rinkti, o balsuoti prieš irgi kažkaip nepilietiška, ar ne? Vis tiek kažkur reikės eiti, už kažką balsuoti. Na ką, skaitysiu programas“, – atvirauja Ina.

„Nežinau“, – trumpai atsako Bronislavas, paklaustas apie tai, kokių Europos Parlamento rinkimų rezultatų tikisi. Vis dėlto priduria, kad iš naujosios kadencijos tikisi daugiau „stabilumo“: „kad palūkanų nekeltų, jeigu šiandien euras yra euras, tai kad ir poryt būtų euras, o tai poryt jau penkiasdešimt centų gali būti.“

„Aš į juos (EP rinkimus – red. pastaba) žiūriu labai skeptiškai. Kažkaip visada išrenkame tokius keistus žmones, kurie, ar jie čia nepritampa, bet jie man neatrodo konstruktyviai ar išmintingai mąstantys. Man yra liūdesys, kad jeigu iš mūsų atvažiuoja tokie politikai, tai ir iš kitų šalių, turbūt, tokio lygio politikai, tai tuomet ir gaunasi šitoks balaganas, kad tame Parlamente, tokie žmonės ir dirba“, – nerimu dėl artėjančių rinkimų dalinasi Remigijus.

Besidalindamas Europos Sąjungai kylančiais rūpesčiais, Martynas mini Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei sako, kad šiuo metu, Europos Sąjungoje mato „per daug liberalizmo“:

„Iššūkis toks, kad Europos Sąjunga pernelyg daug viską toleruoja ir leidžia, tai tas toks liberalizmas. Manyčiau, kad to liberalizmo reikėtų mažiau. Nesakau, kad reikia tos diktatūros, bet ta palaida bala irgi ne visai yra naudinga ir ne visada mes kažką pasiekiame. Pažiūrint dabar jau į Europos Sąjungą, Vengrijos visus siūlymus dėl karo Ukrainoje, tai vienintelė valstybė, kuri kažkaip vis bando pakišti pagalį į ratus. Vėlgi, tas Europos Sąjungos liberalizmas tai leidžia ir rezultato neturim jokio.“

Mažesnę vengrų įtaką naujai išrinktame Europos Parlamente norėtų matyti ir Dominykas: „su lietuviais kaip neblogai, sakyčiau, viskas vyksta, o Europoje norėtųsi mažiau radikalų, tokių, kaip vengrai“, – sako Dominykas, pridurdamas, kad iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga yra ir daugiau: „Ukrainą kuo greičiau priimti, susitarti. Kitas iššūkis yra migrantų problema, kas yra ne mažiau svarbu“.

Paklausta apie didžiausius iššūkius, su kuriais jos manymu, šiuo metu susiduria ES, Zita mini žemės ūkį: „ekonomiką reikia kelti Europos Sąjungos, klimatas labai svarbu. Su žemės ūkiu problemos reikia, kad spręstųsi pirmoje eilėj, dėl to, kad dabar daug kur neramumai“.

Su žemės ūkiu susijusius iššūkius pamini ir Martynas, tačiau teigia manantis, kad ūkininkų keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

„Iš naujausių, yra ūkininkų keliami iššūkiai, kurie, mano manymu, nepagrįstai reikalauja, o iš per gero gyvenimo, nori pasigerinti dar sau sąlygas. Žiūrint į globalią situaciją, reikėtų spręsti visas problemas, bet reikia suprasti, kad ne vien jie sunkiai gyvena, taip pat ir medikai, policininkai, ugniagesiai“, – teigia Martynas.

Kalbėdamas apie lūkesčius, Martynas linki visiems „suremti pečius“ ir imtis išmintingų sprendimų.

„Tikiuosi, kad bus daugiau protingi žmonės, kurie ateis ir sakys, kad Europos Sąjunga – tai yra mūsų žemė, mūsų valstybė, ir mes turime patys kurti, prižiūrėti, o ne reikalauti lengvatų ar nuolaidų kažkam. Tiesiog susiremti pečius. Dabar turime iššūkį iš Rytų, taigi kad juos nugalėtume ir būtų mums visiems geriau ES, kviesčiau balsuoti už tokius asmenis, kurie būtų protingesni, o ne pasigavę vieną ar kitą šios dienos iššūkį, bandytų tai įvardinti kaip pagrindinį savo šūkį ar idėją“, – sako jis. Kartu Martynas teigia manantis, kad pasigenda didesnės iniciatyvos Europos Parlamente iš Lietuvos politikų: „sprendimai yra priimami, tik mažai girdisi iš mūsų politikų, kurie yra EP, kažkokių judesių. Žmonės dirba savo darbą, tačiau nerodo daug iniciatyvos“.

„Trūksta vieningumo, pagrindinis iššūkis – nesusikalbėjimas, arba kartais nepakankamai. Aš tikiuosi, kad išmintingi žmonės į parlamentą pateks“, – trumpai, į Martyno panašiais, savo lūkesčiais iš Europos Parlamento rinkimų dalinasi Jūratė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/