Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip jaunus žmones atvesti prie balsadėžių per EP rinkimus?

2024-01-30, Antradienis 14:30
Agnė Liubertaitė

Šiemet Europos laukia ypatingi metai – jau birželio mėnesį Lietuva kartu su dar 26-omis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis rinks naują Europos Parlamentą.

Mums prie balsadėžių šiais metais reikės keliauti net tris kartus – Europos Parlamentą Lietuva rinks birželio 9-ąją. Šia proga nusprendėme pakalbinti jaunus žmones apie tai, ko jie tikisi iš Europos Sąjungos ir kokią ateitį jie matytų po rinkimų. Aptarėme ir problemas, su kuriomis susiduria ir pati Lietuva – kurias iš jų būtų galima perkelti į Europos Parlamentą.

24-erių Karolis teigė, kad iš ES artimiausiu metu tikisi palankių sprendimų tiek pačiai Europai, tiek ir dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai.

„Ko aš labiausiai noriu iš Europos Sąjungos – visų pirma vienybės dėl Ukrainos, dėl sprendimų, dėl paramos Ukrainai, kad nebūtų jokių „veto“.

Tikiuosi politinės valios sunkesniems sprendimams – tokiems, kurie daug kainuoja ar šiaip reikalauja, pasikartosiu, vienybės – kaip Rusijos užšaldytų pinigų panaudojimas Ukrainai“, – svarstė Karolis.

Vaikinas taip pat tikisi proveržio tvarumo, ekologijos srityse.

„Vis dėlto, tai daug kainuojančios problemos. Manau, šitos temos bus man svarbiausios“, – aiškino jis.

Karolio manymu, būtent šie EP rinkimai turėtų būti išskirtiniai, nes jau pastebimi ir tam tikri politiniai pokyčiai atskirose ES narėse.

„Man atrodo, bus labai įdomūs šie rinkimai. Kiek skaičiau, žinau, kad tiek Vokietijoje, tiek kitose vidurio Europos šalyse, netgi Ispanijoje, yra visai populiarios radikalios dešinės partijos. Bus įdomu stebėti rezultatus – vis dėlto, tai būtų kažkas neįprasto Europos politikoje.

Aišku, EP dėl to susidurs su iššūkiais“, – kalbėjo jaunuolis, pridurdamas, kad būsimuose rinkimuose norėtų ir labai didelio rinkėjų aktyvumo.

„Tikiuosi, kad visi ateis balsuoti, bus didelis aktyvumas. Reikia suprasti, kad mes esame dalis Europos, ir tai yra tiek pat svarbūs rinkimai“, – pabrėžė Karolis.

Savo ruožtu Izabelė tikisi pokyčių žmogaus teisių klausimuose, kurie galėtų pasiekti ir pačią Lietuvą.

„Moterims jau visai gerai, bet dėl LGBTQ+ bendruomenės – turėtų į tai dėti daugiau pinigų. (...) Europoje jau viskas normaliai, nes visi visus priima, bet Lietuvoje dar yra sovietinių nusistatymų, kas yra normalu, bet turėtų labiau į tai pažiūrėti“, – svarstė mergina.

27-erių Gitana tikisi, kad netolimoje ateityje Europa galiausiai ras bendrą sutarimą paramos Ukrainai klausimu ir apskritai taps gerokai vieningesnė.

„Mes esame pakankamai proeuropietiški, bet tikrai yra šalių Europoje, kurios tarsi tolsta nuo tos Europos Sąjungos, Europos Sąjungos vertybių, tai aš tikiuosi, kad žmonių, kurie palaiko Europos Sąjungą, sugebėsime tą skaičių padidinti, ir kad vėl atsirastų tas tikėjimas, kad ES iš tikrųjų yra ne tai, kas mus riboja, o tai, kas iš tikrųjų leidžia augti drauge“, – kalbėjo ji.

Pasak Gitanos, į EP rinkimus nemažai žmonių žiūri lyg pro pirštus, tačiau šį požiūrį jau reikėtų pakeisti.

„Kai tu pažiūri, kokie žmonės patenka į EP, tai atrodo, kaip mes juos išsirinkom? Manau, daugeliu atvejų, įskaitant ir mane, tu kažkaip praleidi pro akis tuos EP rinkimus, atrodo, kad kažkas kažkur buvo, kažką išrinkom, bet aš asmeniškai negalėčiau net pasakyti visų žmonių, kuriuos mes esame dedikavę į tas pozicijas.

Reikia domėtis, ką renkiesi, ir kai biuletenyje žymi žmogų, turi žinoti bent kažką, ką jis daro, kažkokią priešistorę“, – ragino Gitana.

„Reikia domėtis ir būtinai balsuoti, kad kandidatai nepraeitų vien dėl to, kad mažai balsavo, ir tada paskiri kažką, kas tikrai neatstovauja tavo, kaip jauno žmogaus, interesams“, – pridūrė pašnekovė.

Gitana teigė nemananti, kad jauni žmonės yra visiškai apolitiški, tačiau, jos manymu, svarbu tinkamai komunikuoti rinkimų svarbą, prisitaikyti prie jaunų žmonių, jų kasdienybės ir įpročių.

„Manau, kad tai yra bendras projektas – mes turime visuomenininkus, žurnalistus, kitus žinomus žmones, kurie gali skatinti jauną žmogų rinktis ir eiti balsuoti. Labai svarbu, kas yra mūsų autoritetai.

Tie patys 18-kos metų žmonės turi visiškai kitus autoritetus nei 30-mečiai, tai reikia kiekvienai grupei turėti po kažkokią organizaciją ar žmones, kurių žodis yra svarus, ir jie gali paskatinti balsuoti“, – aiškino ji.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.