Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip Europos Komisija sieks pažaboti „žaliąjį smegenų plovimą“?

2023-03-08, Trečiadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Vis daugiau žmonių nori gyventi tvariai, renkasi produktus, kurie yra draugiški aplinkai. Paklausa tokiems produktams nuolat auga, o kai kurie verslai tuo naudojasi nesąžiningai. Ant pakuočių puikuojasi užrašai: „produktas – draugiškas aplinkai", tačiau kartais tai neatitinka realybės. Europos Komisija, siekdama pažaboti vis labiau populiarėjantį „žaliąjį smegenų plovimą", nusprendė imtis direktyvos, kuria būtų kontroliuojama, ar verslų tvarumas yra realus bei numatomos atgrasančios baudos už skleidžiamą klaidingą informaciją apie tvarumą.

„Žaliasis smegenų plovimas“, pasak Vartotojų aljanso Tarybos narės Rūtos Trainytės, yra verslo rinkodarinė strategija, kurią įmonės pasirenka norėdamos pristatyti savo produktus ar veiklą kaip tvarią, nors tokia iš tikrųjų nėra. „Taip pat, tai ir tam tikri teiginiai, kuriuos gali viešai skleisti ir institucijos, kaip tvarius, tačiau jie nėra tvarūs“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo Vartotojų aljanso atstovė.

Jos teigimu, verslas neretai tvarumą mato kaip madą, prie kurios yra būtina prisijungti. Nors verslas galbūt galėtų būti sąžiningas, bet kartais nėra žinoma, kaip tiksliai kalbėti apie tvarumą. Taip suklaidinami ne tik vartotojai, daroma žala gamtai, tačiau nukenčia ir pats verslas. „Apklausos rodo, kad lietuviams svarbu, kad produktas būtų draugiškas aplinkai. Didelė dalis Lietuvos gyventojų norėtų pasirinkti tvaresnius produktus, norėtų turėti daugiau galimybių rūšiuoti. Deja, ne visada infrastruktūra yra sutvarkyta. Reikia pažymėti, kad ne visuomet ir verslas yra kaltas. Pavyzdžiui, koks nors mažmenininkas sako, kad pas juos yra vienkartinės pakuotės, tarkime vietoj plastikinio yra popierinis maišelis. Verslas skatina pirkti popierinius maišelius ir tai jau irgi yra klaidinimas, nes vartotojas turėtų mažiau vartoti ir popierinių maišelių, jei jų nėra kur surūšiuoti, o jie yra deginami. Tai yra netvaru ir blogai“, – nurodė R. Trainytė.

Jei vartotojui kyla įtarimų, kad verslas neteisingai prisidengia tvarumo kauke, jis gali kreiptis į vartotojų arba aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas. Taip pat yra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurioje galima užpildyti raštą. „Visgi, tai labiau susiję su klaidinančia reklama, o ne su tuo, kad tai yra netvaru ar „žaliasis smegenų plovimas“. Lietuvoje mes neturime reguliavimo, kuris būtų susijęs būtent su „žaliuoju smegenų plovimu“, – pastebėjo Vartotojų aljanso Tarybos narė.

Teisininkės Justinos Nikės teigimu, svarbu kalbėti apie visos Europos bendrą reguliavimą. „Sakyti, kad šiuo metu nėra reguliavimo – nedrįsčiau, nes paminėta klaidinanti reklama gali būti apie viską, įskaitant manipuliavimą žaliaisiais teiginiais. Mes neturime daug kreipimųsi, gal neturime atvejų daug, bet tai nereiškia, kad šitas sektorius nėra padengtas. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad veikia ir užtenka klaidinančios reklamos sąvokos, kad būtų pripažinta manipuliacija žaliaisiais teiginiais“, – kalbėjo teisininkė.

Visgi, didesnio tokio pobūdžio klaidinimo reguliavimo siekia Europos institucijos. Pasak J. Nikės, šiuo metu Europos Sąjungoje yra dvi direktyvos. Viena jų – neseniai nutekinta ir yra susijusi su žaliaisiais teiginiais, o kita išleista prieš metus apie nesąžiningą komercinę veiklą vartotojams. Ši direktyva nurodo, kas yra laikoma manipuliavimu bei kokie teiginiai negali būti vartojami, o neseniai viešumą pasiekusi direktyva aiškins, kokie teiginiai gali būti vartotini bei kokiomis sąlygomis. „Originalų dokumentą Europos Komisija žada paskelbti kovo 23-ąją, tačiau iš nutekintos informacijos galima matyti, kad bet kurie žalieji teiginiai turės būti pagrįsti, metodologiškai patikrinti bei įrodyti. Metodologija bus galima pasirinkti laisvai, bet tokiu atveju reikės įrodinėti jos pagrįstumą viso pasaulio mastu, arba pagrįsta tais metodais, kuriuos iki šiol rekomendavo taikyti Europos Komisija. Tokias rekomendacijas EK išleido 2013 metais dėl aplinkosauginio veiksmingumo. Šios rekomendacijos atskirai taikomos produktui ir pardavėjui. Jos numato kaip galima pamatuoti tą potencialų, bendrą, per visą gyvenimo ciklą sukurtą poveikį aplinkai. Taigi, tokios metodologijos padės pagrįsti ir tuomet leis naudoti žaliuosius teiginius. Iš to išplauks ir visi reikalavimai reklamai”, – nurodė J. Nikė.

Pagal metodologiją, jei produktas turės ir teigiamą ir neigiamą poveikį aplinkai reikės skelbti abu, nebus galima ant pakuotės rašyti tik apie teigiamą. Manytina, kad tokią kontrolę Lietuvoje vykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nes tai apima vartotojų teises, žaliuosius teiginius, produktų saugą ir reklamą. „Baudos dydžiai bus valstybių pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei tai nesąžininga komercinė veikla, vadinamasis manipuliavimas, tai jis jau turi apibrėžtą įstatyme baudą, tai yra iki 3 procentų pajamų praėjusiais finansiniais metais. Manau, kad kažkoks naujas dviratis nebus išrastas, bus kažkas panašaus. Visą tai dar yra ateitis, mes kalbame apie Europos Sąjungos reguliavimo pirminį projektą. Jis dar turės praeiti visą įstatymo išleidimo procesą, o tada Lietuvoje turės būti įgyvendintas“, – pažymėjo teisininkė. Planuojama, kad tokių gairių įgyvendinimas bendrijos narėse prasidės po pusantrų metų.

Tikėtina, kad per projekto priėmimą bus sulaukta ir neigiamos verslų reakcijos, tačiau Europos Komisija jau seniai patvirtinusi žaliąjį kursą ir jo įgyvendinimo siekia. Pasak teisininkės, kol kas nėra aišku, ar pateiktas projektas bus būtent tokios didelės apimties, tačiau bet kokiu atveju priemonių imtasi bus. „Europos Komisija 2020 metais atliko tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. žaliųjų teiginių yra nepagrįsti. Tai yra didelė problema, kurią reikia spręsti“, – kalbėjo teisininkė J. Nikė.   

R. Trainytės teigimu, šios direktyvos itin laukia nevyriausybinės organizacijos ir vartotojų organizacijos ir labai nori, kad būtų numatytos atgrasančios baudos klaidinantiems vartotojus. „Lietuvoje turime atvejį, kai degalinių tinklas naudojo žaliuosius teiginius ir jam paskirta bauda buvo labai simbolinė. Jei baudos bus neatgrasančios, kam tuomet apskritai reikia direktyvos. Kai tik bus konsultacijos, jose dalyvausime labai aktyviai ir stebėsime, kad paketas išliktų tokios apimties, koks yra dabar“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Vartotojų aljanso Tarybos narė R. Trainytė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai