Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ką reiškia kandidatės statuso Ukrainai suteikimas?

2022-06-23, Ketvirtadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Laukiame sprendimo, ar Ukrainai bus suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Nors Europos lyderiai išsako pritarimą, o tokį sprendimą priimti skatina ir Europos Komisija, tačiau kandidatės statusas nereiškia greito priėmimo į bendriją. Visgi, Ukrainai tai itin svarbus, nors ir simbolinis, momentas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus dr. GediminVitkaus,nors ukrainiečiai buvo skatinami daryti reformas, užtikrinti demokratiją, steigti rinkos ekonomikos institucijas, perimti ES teisės aktus ir asociacijos sutartis tarp ES ir Ukrainos, iki šiol nėra pasakyta, kad visa tai yra pasirengimas narystei.

„Ukrainos politikai galvoja, kad tai daroma dėl narystės ES, bet juk Bendrija to niekada nepatvirtino, taigi tai labai svarbus simbolinis žingsnis. Tai būtų oficialus šalies europinės perspektyvos pripažinimas“,  „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė G. Vitkus.

Visgi, įvykdyti europinius reikalavimus, tapti pilnaverte Sąjungos nare Ukrainai, veikiausiai, nepavyks, kol tęsis aktyvus Rusijos karas. „Jei šis konfliktas bus užšaldytas, kaip kad buvo iki aktyviojo karo pradžios, kada buvo atskirtos Luhansko ir Donecko dalys, jei situacija stabilizuotųsi, dalis Ukrainos, kuri nebūtų okupuota, iš esmės galėtų siekti įgyvendinti europinius tikslus. Tokių pavyzdžių netrūksta. Pavyzdžiui, Kipro atveju, juk tik pusė Kipro yra ES sudėtyje, o kita pusė pasiskelbusi Šiaurės Kipro Turkų Respublika, taigi tai yra užšaldytas konfliktas, bet narystei netrukdo. Jei konfliktas liks karštas, Ukrainai nebus galimybės užsiimti europiniais reikalais ir derybomis“,  nurodė dr. G. Vitkus.

Jei karas baigtųsi, profesorius pažymėjo, kad sudėtingiausia Ukrainai būtų atkurti sugriautą ekonomiką, atkurti ją taip, kad ji taptų konkurencinga ir galėtų funkcionuoti ES rinkoje. „Kitą vertus, galima tikėtis ir didelės pagalbos, jeigu situacija normalizuotųsi“,  pastebėjo G. Vitkus.

Sprendimo laukia ne tik Ukraina, bet ir Moldova. Šiai šaliai vykdyti europinius nurodymus bus kur kas lengviau. „Moldova vėlgi yra užšaldyto konflikto pavyzdys, dalis teritorijos nekontroliuojama. Praktika yra tokia, kad ES priima nares grupėmis. Tačiau, jei Ukrainoje ilgus metus tęsis karas, o Moldova atliks namų darbus, gali būti, kad narystės link ji pajudės greičiau“,  pažymėjo profesorius. Jis priminė, kad yra tik keli atvejai, kai viena valstybė, o ne grupė, tapo Sąjungos narėmis. Viena jų  Graikija, kai tai lėmė ypatinga geopolitinė padėtis ir dėl to buvo skubama, kita  Kroatija, kuri atsiliko nuo grupės šalių dėl vidinių konfliktų.

Nors kandidatės statusas turi tik simbolinę reikšmę, tačiau ji vis vien svarbi. „Tai suteikia motyvaciją daryti visus nuobodžius, brangiai kainuojančius prisitaikymo prie Europos teisinės sistemos darbus. Tačiau, tai kandidatės statusas nieko negarantuoja. Turkija yra kandidatė jau 23-ejus metus ir narystė vis dar yra toli“,  teigė G. Vitkus.

Vargu, ar narystė ES galėtų atgrasyti Rusiją nuo tokių išpuolių ateityje. Net jei ES pavyktų įsteigti savo kariuomenę, ji atliktų tik taikdarių funkciją. „Tai būtų apie tūkst. karių pajėgos, kurios būtų pavaldžios ES. Tokia kariuomenė neatliktų gynybos funkcijos, ji padėtų Jungtinėms Tautoms valdyti konfliktus. Teoriškai svarstant, tokia kariuomenė galėtų dalyvauti Ukrainos kare, pavyzdžiui, padedant saugoti Juodosios jūros uostus, bet ji tikrai nesiimtų kovinės gynybos ar juolab puolamųjų veiksmų“,  „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. G. Vitkus.

Ukraina prieš keletą dienų ratifikavo Stambulo konvenciją. Nors tai nėra ES reikalavimų sąrašo dalis, tačiau taip šalis siekia pademonstruoti europines demokratines vertybes.

 

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai